Andrius Ufartas/ELTANATO šalių parlamentų pirmininkų susitikime premjerė Ingrida Šimonytė pabrėžė, kad Aljanso narių gynybai skiriami 2 proc. BVP turi tapti minimalia gynybai skiriamų lėšų riba. Ji taip pat pažymėjo, kad ilguoju laikotarpiu Rusiją nuo karinių veiksmų regione atgrasyti gali tik NATO karinis pasirengimas, priešakinės gynybos ir rytinio flango stiprinimas.
„Kardinaliai pasikeitus geopolitinei situacijai ir Rusijos karo planams, NATO neturi prabangos imtis priemonių pažingsniui. Mūsų sprendimai turi būti drąsūs, NATO priešakinė gynyba ir atgrasymas turi būti stiprinami iš esmės“, – penktadienį parlamente sakė I. Šimonytė.
„Atsižvelgiant į naują geopolitinę realybę ir į aktyvų Rusijos ginkluotės naudojimą kare prieš Ukrainą, 2 proc. BVP gali būti tik grindimis. Visos trys Baltijos šalys jau skiria daugiau nei 2,5 proc. BVP gynybai ir toliau didins šį skaičių. Kaip priimanti šalis, Lietuva toliau stato visą reikiamą karinę infrastruktūrą ir investuoja į karinį mobilumą – tai daroma greta 2,5 proc., skiriamų gynybai“, – NATO šalių parlamentų pirmininkų susitikime teigė I. Šimonytė.
Ji pabrėžė, kad regione dislokuotos sąjungininkų pajėgos yra vienas labiausiai Baltijos šalims reikalingų saugumo garantų.
„Lietuvoje mums reikia bent jau brigados dydžio sąjungininkų pajėgų, kad būtų matomas pasiryžimas ginti kiekvieną aljanso teritorijos milimetrą ir nesudaryti galimybės net pamąstyti testuoti Aljanso galimybių. Patikimiausia atgrasymo priemonė – adekvačios NATO pajėgos, dislokuotos regione“, – pabrėžė Lietuvos premjerė.
Penktadienį Vilniuje, Seimo rūmuose, susitinka NATO valstybių narių parlamentų pirmininkai. Tokio formato renginys vyks pirmą kartą. Jis rengiamas Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen iniciatyva, ruošiantis liepos 11–12 d. Vilniaus NATO viršūnių susitikimui.
Susitikimo diskusijų sesijose diskutuojama apie pasaulinius iššūkius ir pasaulinę NATO, išlaidų gynybai didinimą, atgrasymo ir gynybos stiprinimą. Viena iš svarbiausių temų – ilgalaikis paramos Ukrainai planas.
