Irmantas Gelūnas/BNSŽiniasklaidai išaiškinus, kad per Lietuvą neteisėtai gabenamos sankcionuojamos Baltarusijos bendrovės „Grodno Azot“ karbamido trąšos, premjerė Ingrida Šimonytė tikina, kad užtikrinti tarptautines sankcijas Lietuvai sekasi neblogai. Jos teigimu, bandymų apeiti sankcijas Lietuvoje pasitaiko dėl šalies geografinės padėties, vis dėlto premjerė kelia klausimą ir dėl „Lietuvos geležinkelių“ atsakomybės.
„Galvoju, kad Lietuvai, turint minty, kiek mums tenka krūvio šito – eksporto ir importo logistikos į Europos Sąjungą ir iš Europos Sąjungos – na, dar susitvarkome tikrai neblogai“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė I. Šimonytė.
Pasak jos, baltarusiško karbamido įvežimas į Lietuvą galimai apeinant draudimus neįrodo, kad valstybė nesugeba užtikrinti sankcijų kontrolės, nes trąšų kiekis yra kur kas mažesnis, palyginti su ankstesniais krovinių srautais.
„Iš to kartais žmonės daro išvadas, kad, štai – žiūrėkite, sankcijos neveikia. Tai aš noriu priminti, kad iki sankcijų įvedimo, trąšų apyvarta geležinkeliu Lietuvoje buvo maždaug milijonas tonų per mėnesį. Tai mes dabar apie kelis tūkstančius tonų karbamido turime diskusiją“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Anot jos, karbamidas iš Baltarusijos į Lietuvą galėjo būti įvežtas suklastojus dokumentus, o į visus klausimus atsakys tyrimas.
„Šis atvejis, mano vertinimu, tiek, kiek aš žinau apie situaciją, buvo prekių kilmės dokumentų, tikėtina, klastojimo atvejis. Tai yra tiesiog pažeidimas įstatymų, bandymas apeiti klastojant dokumentus ir tam yra numatytos ir procedūros, ir tyrimai, ir atsakomybė“, – sakė premjerė.
Premjerės teigimu, tyrimo metu paaiškės, kaip krovinys pateko į Lietuvą, o už tai atsakingi asmenys sulauks atsakomybės.
„Į tuos klausimus bus atsakyta, kaip ten atsitiko, kad žmonėms užteko kažkokios, baltarusiškos, atsiprašau pisulkos, kad, reiškia, kažkokia „trys paršiukai uab“, kuri yra įsteigta tuo pačiu adresu, kaip gamykla, irgi neva yra trąšų gamykla“, – sakė ji.
„Atsakomybės, manau, vistiek reikės pareigūnų, ar kam iš tikrųjų neužteko dvasios patikrinti prekių kilmę“, – pridūrė premjerė.
I. Šimonytė teigia, kad bandymų apeiti sankcijas Lietuvoje pasitaiko dėl šalies geografinės padėties – per ją eina reeksporto keliai iš Vakarų į Rytus.
„Lietuvos geografinė padėtis yra komplikuota tuo, kad mes patys tai labai mažai ką savo eksportuojame į Rusiją ar Baltarusiją, mūsų verslai yra persiorienatavę į Vakarų rinkas. Bet reeksporto logistikos sistema eina labai daug. (...) Deja, yra žmonių, kuriems moralė leidžia šiose schemose dalyvauti“, – kalbėjo premjerė.
Jos teigimu, pagrįstai klausiama ir apie valstybės valdomos bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ atsakomybę.
„Yra klausimas, kodėl „Lietuvos geležinkeliais“ nusprendė tą srautą aptarnauti ir tikrai manau, kad tą klausimą užduoti yra pagrįsta. Kita vertus, aš grįžtu prie didžiųjų skaičių dėsnio, nes schemos yra kuriamos nuolat ir kasdien, vienos apima vieną transporto schemą, kitos – kitą, kai kurios – eksportą, kai kurios – importą, tai tikrai tų bandymų pasinaudoti Lietuvos geografine padėtimi yra nuolat“, – sakė premjerė.
„Reikia tiesiog tada, kai kažkas atrodo įtartinai, reikia arba iš karto automatiškai tikrinti, arba, jeigu tai susiję su „Lietuvos geležinkeliais“, nesiimti tokių paslaugų teikimo. Man atrodo, kad tai būtų išsprendę labai daug problemų“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Manoma, kad karbamidas geležinkeliu į Lietuvą buvo vežamas iš vienintelės jo gamintojos Baltarusijoje – Gardino „Grodno Azot“, kuriai taikomos Europos Sąjungos sankcijos.
