Marius Morkevičius/ELTAPremjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Vyriausybė neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) ir minimalios mėnesinės algos (MMA) sulyginimo nelaiko mokesčių reformos dalimi. Pasak jos, tokį foną „kažkas bando prispalvinti“.
Premjerė tvirtina, kad jeigu mokesčių reformos kontekste yra kalbama apie trimetį planą, per kurį skirtumas individualios veiklos ir darbo apmokestinimo turėtų sumažėti, tai negalima priartinimo daryti nuo „statiško vaizdo“.
„Manau, kad tą foną kas nors bando prispalvinti. (...) Turi turėti dinamišką vaizdą, kaip keičiasi pačių darbo pajamų apmokestinimas, o jis keičiasi ir dėl kintančio NPD dydžio, o jis savo ruožtu susijęs su MMA. Tokia ir yra sąsaja, nes jeigu bandai kažką išdėlioti trejų metų plane, tai negali palyginimo daryti su šių metų statišku vaizdu, turi turėti dinamišką vaizdą ir to, su kuo lygini“, – trečiadienį Vyriausybės pasitarimo metu vykstant diskusijai apie MMA dydį 2024 m. teigė I. Šimonytė.
„Tuo tikslu turėti susitarimą anksčiau, kad galėtum matyti nuo ko atsispiri kitais metais, 2025 ir 2026 metais – tai toks čia ryšys. Jeigu kažkam atrodo, kad čia kažkoks kitas ryšys, tai sunku komentuoti, nes visokių epitetų tenka girdėti“, – atsakydama į ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės pastebėjimą, kad MMA ir NPD klausimą bei mokesčių reformą reiktų atsieti, aiškino ji.
Politikė pažymėjo, kad nebūtų logiška ignoruoti to, jog darbo pajamų apmokestinimas per trejus metus keisis.
„Kitų metų dydžius mes jau galime teikti ir tvirtinti, o 2025 ir 2026 m. pagal ekonominį scenarijų galime turėti orientacinius, tam, kad matytume kaip greičiausiai dėliosis, bet nebūtinai 100 proc. taip“, – akcentavo Vyriausybės vadovė.
Trečiadienį Vyriausybės pasitarime socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė suteikė informaciją dėl MMA dydžio 2024-ais metais. Siūloma, kad MMA augtų 10 proc. ir siektų 924 eurus „ant popieriaus“, artimiausiu metu dėl to turėtų sutarti Vyriausybė.
Tokiam siūlymui praeitą penktadienį pritarė Trišalė taryba. Kartu taryba pasiūlė neapmokestinamą pajamų dydį (NPD) didinti 20 proc., tokiu atveju NPD nuo 2024 m. būtų 751 euras. Tačiau įstatymiškai dėl NPD galės spręsti parlamentas bei tą daryti rudenį, vykstant svarstymams dėl 2024 m. biudžeto.
Taip pat pirmadienį Finansų ministerija pristatė pakoreguotą mokesčių reformos projektą, kuriame vienu iš esminių tikslų numatomas NPD ir MMA suvienodinimas iki 2028-ųjų metų. Tais metais numatoma, kad NPD ir MMA galėtų siekti beveik 1200 eurų.
Skaičiuojama, kad kitais metais sprendimas kainuotų apie 200 mln. eurų, o iki 2028 m. jo našta valstybės biudžetui pasiektų 573 mln. eurų.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius stebėjosi tuo, kad NPD ir MMA sulyginimas vadinamas mokesčių reformos dalimi.
Nuo 2023 m. pradžios MMA augo iki 840 eurų, t. y. 15 proc. nuo buvusių 730 eurų, minimalusis valandinis atlygis didinamas iki 5,14 euro vietoje praeitais metais nustatyto 4,47 euro. Minimalus valandinis atlygis didėjo 0,67 euro, arba taip pat apie 15 proc. NPD nuo 2023 m. sausio 1 d. Lietuvoje – 625 eurai.
