Josvydas Elinskas/ELTAVilniaus rotušėje kovo 23–24 dienomis vyksta Baltijos karinė konferencija, kurios pagrindinė tema – NATO atgrasymo ir gynybos pozicijos stiprinimas karinėje ir strateginėje perspektyvoje. Šį rytą į konferenciją susirinkusiems dalyviams sveikinimo žodį tarė ir ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė, pažymėjusi, kad Ukrainos pergalė – vienintelė Rusijos vykdomo karo baigties galimybė, tačiau tam, kad pergalė būtų pasiekta, būtina nedelsiant teikti visą Ukrainai reikalingą pagalbą, rašoma Vyriausybės pranešime.
„Šiandien man kelia nerimą nuovargis. Ne Ukrainos karių, kovojančių kulkų lietuje, nuovargis, o Vakarų visuomenės nuovargis. Man neramu dėl raginimų ieškoti kompromiso ar greitos pseudo taikos. Mes, politikai, turėtume nenuilstamai aiškinti savo šalių žmonėms, kad, deja, nėra lengvų kelių į taiką“, – kalbėjo premjerė ir ragino kolegas susitelkti, išlikti tvirtiems, ryžtingai imtis visų galimų priemonių ir nepavargti kovoti, kad nesibaigiantys Rusijos karai būtų sustabdyti visiems laikams.
Ministrė Pirmininkė taip pat pažymėjo, kad NATO šiuo metu turėtų daugiau dėmesio ir pajėgų skirti savo rytinei daliai, t. y. Baltijos šalims, kurios ribojasi su šiuo metu didžiausią tiesioginę grėsmę Europai ir visam Aljansui keliančia Rusija bei jos dalimi praktiškai tapusia Baltarusija.
„Karo metu laipsniškų pokyčių nepakanka. Neužtenka inventorizacinių viršūnių susitikimų“, – teigė ji ir pridūrė, kad būtina imtis ambicingų veiksmų, skirti daugiau investicijų stiprinant atgrasymo ir priešakinės gynybos sritis.
I. Šimonytė savo kalboje paminėjo ir netrukus Vilniuje vyksiantį NATO viršūnių susitikimą bei viltį, kad būtent čia bus priimti progresyvūs sprendimai, padėsiantys užkardyti Rusijos agresiją ir grąžinti saugumo jausmą į NATO šalis, o Ukrainos narystės Aljanse klausimas įgaus konkretumo.
„NATO yra mūsų bendrų vertybių apsauga. Mes visada būsime laisvės, demokratijos ir teisinės valstybės pusėje, – baigdama sveikinimo kalbą Baltijos karinėje konferencijoje sakė premjerė. – Norėčiau išreikšti pagarbą Ukrainai, kuri dabar gina mūsų visų laisvę ir palinkėti, kad po Vilniaus viršūnių susitikimo ramia širdimi galėtume pasakyti, kad turėjome drąsos prisiimti atsakomybę, priimti reikiamus sprendimus, kad kitai kartai paliktume geresnį pasaulį, neperkeldami savo problemų ant jos pečių“.
Šiemet Baltijos karinę konferenciją organizuoja Krašto apsaugos ministerija ir Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija su visame pasaulyje žinomu JAV analitikos centru „The Atlantic Council“. Konferencija Lietuvoje pirmą kartą surengta 2019 metais.
Baltijos karinė konferencija 2023 – vienas iš renginių, kuriais ruošiamasi istoriniam įvykiui – liepos 11–12 dienomis Vilniuje vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui. Susitikimo organizatorė Lietuva į darbotvarkę siekia įtraukti karinės ir politinės paramos Ukrainai, didesnio finansavimo Europos gynybai ir NATO gynybinių bei atgrasymo pajėgumų stiprinimo klausimus.
Primenama, kad į susitikimą atvyks 30-ies NATO valstybių narių vadovai. Dvi dienas sostinėje viešės 3000 aukščiausio lygio svečių bei iki 2000 žurnalistų ir nevyriausybinių organizacijų atstovų, į miestą atvyks 45–50 aukščiausio lygio delegacijų.
