NATOKitą savaitę NATO surengs seniai planuotas atgrasymo pratybas „Steadfast Noon“. Pasak Aljanso generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo, tai aiškiai parodys, kad NATO yra tam, kad saugotų ir gintų visus sąjungininkus.
Tai galima laikyti ir atsaku į Rusijos, pralaiminčios Ukrainoje, žvanginimą branduoliniu ginklu.
„Mes panaudosime visas turimas priemones. Tai ne blefas“, – dar rugsėjo pabaigoje pagrasino Vladimiras Putinas Vakarams branduoliniu ginklu.
NATO vadovas J. Stoltenbergas antradienį pareiškė, kad tokie užslėpti branduoliniai grasinimai yra pavojingi ir neatsakingi, nes „Rusija žino, kad branduolinis karas negali būti laimėtas ir niekada neturi būti kariaujamas“. Vis dėlto NATO įdėmiai stebi Rusijos branduolines pajėgas ir nepastebėjo kol kas jokių pozicijų pokyčių.
Kalbėdamas prieš NATO gynybos ministrų susitikimą, J. Stoltenbergas taip pat pranešė, kad ketvirtadienį pirmininkaus eiliniam Branduolinio planavimo grupės posėdžiui, o dar kitą savaitę NATO surengs seniai planuotas atgrasymo pratybas „Steadfast Noon“.
„Pagrindinis NATO branduolinio atgrasymo tikslas visada buvo išsaugoti taiką, užkirsti kelią prievartai ir atgrasyti nuo agresijos“, – pažymėjo J. Stoltenbergas.
Turime suprasti, kad tvirtas, nuspėjamas NATO elgesys, mūsų karinė jėga yra geriausias būdas užkirsti kelią eskalacijai.
Į žurnalistų klausimą, ar pratybos nepadidins įtampos, turint omenyje V. Putino grasinimus, NATO generalinis sekretorius atsakė taip: „Dabar tinkamas laikas būti tvirtiems ir aiškiai parodyti, kad NATO yra tam, kad saugotų ir gintų visus sąjungininkus. Ir tai yra seniai suplanuotos pratybos, faktiškai suplanuotos dar prieš invaziją į Ukrainą. Tai įprastos pratybos, kuriomis siekiama užtikrinti, kad mūsų branduolinio atgrasymo priemonė išliktų saugi, patikima ir veiksminga.“
Anot jo, būtų labai klaidingas signalas, jei dabar staiga dėl karo Ukrainoje NATO atšauktų įprastas, seniai suplanuotas pratybas: „Turime suprasti, kad tvirtas, nuspėjamas NATO elgesys, mūsų karinė jėga yra geriausias būdas užkirsti kelią eskalacijai.“
Praėjusią savaitę pranešta, kad Lenkija kalbasi su JAV dėl branduolinės ginkluotės dalijimosi. Taip pat antradienį vykusioje nuotolinėje spaudos konferencijoje JAV ambasadorė prie NATO Julianne Smith tikino neturinti nieko konkretaus, ką galėtų pridurti prie šios temos (anksčiau JAV pareigūnai teigė, kad jiems nežinoma apie tai).
Vis dėlto atsakydama į IQ klausimą, kaip JAV vertina galimybę Lenkiją įtraukti į NATO branduolinės ginkluotės programą, ambasadorė paminėjo, kad šią vasarą Madride priimtoje NATO strateginėje koncepcijoje branduolinio atgrasymo klausimas užima svarbią vietą.
„Branduolinis atgrasymas tebėra svarbiausias kertinis akmuo to, kas vyksta čia, NATO, ir yra pagrindinis mūsų atgrasymo ir gynybos laikysenos kertinis akmuo. Manau, kad Aljanso pozicija dėl branduolinio atgrasymo yra aiškiai išdėstyta strateginėje koncepcijoje, ir tai viskas, ką galiu pasakyti šiuo klausimu“, – IQ atsakė ji.
NATO susitarimas dėl dalijimosi branduoline ginkluote užtikrina pasidalijimą nauda, atsakomybe ir rizika, susijusią su branduoliniu atgrasymu. Tai sudaro branduoliniai pajėgumai, orlaiviai ir infrastruktūra, kuriuos teikia kelios NATO šalys kolektyvinei visų sąjungininkų gynybai. Siekiant užtikrinti savo sąjungininkų saugumą, Jungtinės Valstijos dislokavo ribotą B-61 branduolinių bombų kiekį tam tikrose Europos šalyse (Belgijoje, Vokietijoje, Italijoje, Nyderlanduose ir Turkijoje). Šie ginklai lieka prižiūrimi ir kontroliuojami JAV, visiškai laikantis Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties nuostatų.
Branduolinis atgrasymas tebėra svarbiausias kertinis akmuo to, kas vyksta čia, NATO, ir yra pagrindinis mūsų atgrasymo ir gynybos laikysenos kertinis akmuo.
Jei NATO konflikto metu tektų vykdyti branduolinę misiją, B-61 bombos būtų gabenamos dvigubo pajėgumo orlaiviais. Branduolinė misija gali būti vykdoma tik gavus aiškų politinį pritarimą iš NATO Branduolinio planavimo grupės ir leidimą iš JAV prezidento bei Jungtinės Karalystės ministro pirmininko.
