Meniu
Prenumerata

antradienis, gegužės 28 d.


RINKIMAI 2024
I. Vėgėlė: visuotinė gynyba – svarbu, bet nebūtinai privalomąja karo tarnyba
Karolis Juršys
Josvydas Elinskas/ELTA
Kandidatas į LR prezidentus I. Vėgėlė.

„Bet kurio Lietuvos vadovo tikslas užtikrinti, kad Lietuvoje nebūtų karo“, – antradienio rytą Rytų Europos studijų centre (RESC) teigė kandidatas į LR prezidentus Ignas Vėgėlė.

Kaip pagrindinius Lietuvos politinius prioritetus kandidatas pabrėžė ekonomiką ir saugumą. „Visi kiti dalykai yra šalia šitų dviejų elementų einantys komponentai“, – aiškino I. Vėgėlė.

Kalbėdamas apie saugumą, kandidatas pripažįsta, kad NATO išlieka kertiniu Lietuvos ir regiono saugumo garantu. „Dėl NATO – tai yra Lietuvai laimėjimas. Ir NATO yra ta organizacija, kuri užtikrina mūsų saugumą, ir tai kalbu per visą Lietuvą. Jeigu nebūtume jų nariais, patys dabar turbūt būtume Ukrainos (padėtyje – IQ past.)“, – aiškino jis.

Tačiau I. Vėgėlė pabrėžė, kad Lietuva turi dėti daugiau pastangų didindama krašto apsaugą – penktasis NATO straipsnis, kaip teigė jis, yra priimamas politine valia, todėl Lietuva turi būti pasiruošusi gintis tol, kol NATO spės sureaguoti. „Ne 14 dienų, kaip girdėjome, bet norėčiau, kad tai būtų 30 dienų“, – teigė jis.

Ukrainos teritorinį vientisumą ir nepriklausomybės nuo Rusijos išlaikymą jis taip pat įvardija kaip būtinybę, norint, kad Lietuva kartu su regionu išliktų saugūs.

Tačiau jis kritikuoja Vakarų neryžtingumą priimant sprendimus dėl karo baigties. „Ne nuo mūsų priklausys karo baigtis, – teigė kandidatas aiškindamas, kad pagrindinius sprendimus turi priimti Vakarai, tačiau I. Vėgėlė sakė nematąs JAV ir Vakarų Europos dėliojamos karo baigties strategijos. – Nuo to sprendimo paaiškės visa šio regiono (saugumo – IQ past.) infrastruktūra.“

Kandidatas taip pat pabrėžė gynybos stiprinimą kaip vieną atgrasymo priemonių: „Dažnai kartoju Reagano logiką – jis stiprino gynybinę galią ir stiprindamas sugebėjo užbaigti Šaltąjį karą, – aiškino I. Vėgėlė. – Jis iš esmės buvo tas dirgiklis, kuris nulėmė visos Sovietų Sąjungos griūtį. Aš visada stengiuosi laikytis tos logikos, kad stiprindami savo gynybinę galią mes atgrasome nuo konfliktų.“

I. Vėgėlė taip pat pripažįsta, kad Lietuva būdama Europos Sąjungoje (ES) gavo daug naudos, tačiau kritikuoja Lietuvos gebėjimą panaudoti ES fondų lėšas ir, kaip teigė kandidatas, ES neturėtų kištis į valstybių narių proteguojamas vertybes. „ES neturėtų bandyti mokyti valstybių, jeigu tai susiję su vertybiniais dalykais. Jeigu mes kalbame apie genderistinę ideologiją, ES neturėtų naudoti svertų prieš tokias valstybes nares“, – aiškino I. Vėgėlė. Jis pabrėžė ir tai, kad tokioms valstybėms kaip Lietuva yra būtina, kad ES išlaikytų veto teisę: „Privalome išlaikyti vienbalsiškumą.“

Krašto gynybos išlaidos

Kandidatas, kalbėdamas apie verslo iniciatyvą dėl gynybai skiriamų 4 proc. BVP, pradėjo šaržuodamas: „Čia galime kalbėti ir apie 20, ir apie 100 proc. nuo BVP.“ I. Vėgėlė atkreipė dėmėsį į tai, kad ne išlaidų dydis lemia tinkamą kariuomenės pasiruošimą ir gynybos didinimą, bet tikslingai nukreiptos lėšos.

Kandidato nuomone, Lietuvos kariuomenė šiuo metu nėra tinkamai parengta. „Nėra audito, kuris atskleistų, ko dabar Lietuvos kariuomenei trūksta“, – kalbėjo jis. Kariuomenės auditas, anot kandidato, būtų pirmas jo darbas gynybos srityje, jeigu šis būtų išrinktas prezidentu.

„Man Anušausko pasakymas, kad ne viskas yra skaidru, reiškia iškeltą abejonę ir todėl reikia daryti finansinį auditą. Nes visokių ten yra kompanijų ir dalykų. Ir tada mums reikia klausti, ar mums reikia papildomų pinigų, ar ne“, – pridūrė jis.

Pragmatinė užsienio politika

Diskusijos metu I. Vėgėlė teigė esąs už pragmatinę užsienio politiką ir kartu kritikavo Lietuvai, pasak kandidato, nenaudingus užsienio politikos sprendimus. Vienas jų – ginčas dėl Taivaniečių atstovybės.

„Lietuva nėra tokia galios žaidėja, kad galėtume likusiam pasauliui rodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis su Kinija, prisiimdami žalą sau“, – aiškino jis ir pridūrė, kad Lietuvai atkurti ekonominius ir diplomatinius santykius gali būti itin sudėtinga.

Kandidatas taip pat kritikuoja Lietuvos užsienio politiką Baltarusijos atžvilgiu. Kandidatas teigė, kad nutraukusi santykius su Baltarusija Lietuva visiškai atidavė jos įtaką Rusijai ir tai lėmė, kaip aiškino kandidatas, kad šalia Vilniaus de facto stūkso Rusijos siena.

„Su Baltarusija mes bendradarbiavome net karine prasme. Lietuva, ypač 2008–2009 m., pradėjo bendradarbiaut su Baltarusija. Ir mano logika yra ta, kad mes stengėmės turėti buferinę zoną, kurios vaidmenį atliko Baltarusija. Dabar to nebeliko, – aiškino kandidatas ir pabrėžė, kad diplomatinių ir kitokių santykių nutraukimas su autoritariniu režimu gali atnešti tik trumpalaikę naudą. – Ko aš pasigendu ir laukiu, tai ilgalaikės užsienio politikos strategijos Baltarusijos atžvilgiu. Ar mes laikome, kad Rusija yra nuo mūsų per 40 km, ar mes laikomės strategijos, kuria bandome atitraukti tą sieną?“

I. Vėgėlė kėlė klausimą ir dėl Lietuvoje reziduojančios Sviatlanos Cichanouskajos vaidmens ir kokią naudą jos biuro veikla suteikia Lietuvos užsienio politikai. „Turbūt vienintelė nauda yra imigrantų srautai iš Baltarusijos“, – ironizavo kandidatas.

2024 04 30 11:20
Spausdinti