Meniu
Prenumerata

ketvirtadienis, gegužės 30 d.


PRESTIŽINĖS MOKSLO ŠAKNYS
Idėja mokytojo profesiją paversti prestižine žlugo?
ELTA
Dainius Labutis/ELTA
Paskelbtos trys idėjos Lietuvai.

2018 m. visuomenė nusprendė – iki 2025 m. mokytojo profesija turi tapti prestižine profesija. Tačiau švietimo bendruomenė tikina – šios „Idėjos Lietuvai“ įgyvendinti nepavyks. Tą rodo ne tik mokytojų profsąjungų žeriama kritika, bet ir jau pasitraukusio ministro Gintauto Jakšto požiūris. Pasak pastarojo, jis apie šią iniciatyvą apskritai nežinojo.

„Nežinau, kas turi tokį planą, aš tokio plano padaryti prestižine nesu matęs ir nesu matęs parodymo, kad tai profesija, kuri nėra prestižinė“, – Eltai teigė G. Jakštas.

Pasak jo, prestižą turi kurti patys mokytojai, o dar 2018 m. iniciatyvos „Idėja Lietuvai“ iškeltas tikslas – neturi aiškaus pamatavimo rodiklio.

„Bendruomenėje matau mokytojų, kurie visą gyvenimą jaučiasi esantys prestižinėje profesijoje, didžiuojasi būdami mokytojais, atlieka labai svarbų, sudėtingą, prasmingą darbą ir kuria tą prestižą. Visada bus galvojančių, kad ši profesija nėra prestižinė, kaip išvis tą prestižą pamatuoti? Žiniasklaidos išsikeltame tiksle aš negirdėjau ir nemačiau jokio rodiklio, kaip bus pamatuojama prestižo pradžia ir pabaiga, kur čia ta riba yra“, – kalbėjo buvęs ministras.

„Kas tą idėją sugalvojo, tai užbaigė su šūkiu, bet nieko dėl to nebuvo daroma“, – pridūrė jis.

Tuo metu ekspremjero Sauliaus Skvernelio Vyriausybėje dirbusi buvusi ministrė Jurgita Petrauskienė, vos paskelbus tikslą inicijavo diskusiją švietimo bendruomenėje, siekdama išgirsti pasiūlymų, kaip turėtų keistis pedagogų darbo sąlygos. Tuomet prie visuomenėje palaikytos „Idėjos Lietuvai“ įgyvendinimo ketino prisidėti ir ministerija.

„Siekiant, kad mokytojo profesija taptų prestižine, būtina, kad mokyklose dirbtų aukščiausios lygio profesionalai, tad iš esmės atnaujiname mokytojų rengimą. Juos pritraukti ir išlaikyti mokykloje būtini atitinkami atlyginimai ir kūrybingam darbui sudarytos sąlygos“, – dar 2018 m. teigė J. Petrauskienė.

ŠMSM vykusioje diskusijoje „Mokytojas – prestižinė profesija iki 2025 metų“ buvo išskirtos pagrindinės darbų kryptis: mokytojų rengimo ir profesinio augimo pertvarka, mokytojų darbo apmokėjimo ir mokyklų finansavimo pertvarka, palankios sąlygos mokytojams laisvai ir kūrybiškai dirbti, nauji ugdymo metodai ir priemonės, ugdymo turinio peržiūra.

Profsąjungos kritikuoja ŠMSM: ar tokia ministerija išvis reikalinga?

Kol G. Jakštas svarsto, kad kai kurie mokytojai jau jaučiasi turintys prestižinį darbą, švietimo bendruomenė sako, kad numatyto tikslo pasiekti nepavyks. Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininkas Andrius Navickas mano, kad tokius lūkesčius „sutrypė“ politikai.

„Šia tema labai daug diskutavo ir visuomenė, ir švietimo bendruomenė, dėjo daug lūkesčių. Deja, kartais politikai geras idėjas sutrypia. Ši Vyriausybė galutinai diskreditavo mokytojo profesiją įvairiomis reformomis, sprendimais. Ministrų kaita, griūtis nuvylė ne tik švietimo bendruomenę, bet ir visą visuomenę. To nepavyko pasiekti“, – Eltai teigė A. Navickas.

Profsąjungos atstovas tikina, kad nors ministerija formaliai nebuvo įpareigota siekti šio tikslo, tačiau ŠMSM, kaip švietimo politiką formuojanti institucija, turėjo imtis iniciatyvos.

„Prezidentė Dalia Grybauskaitė pristatinėjo tą „Idėją Lietuvai“. Žiūrint formaliai, ministerija gali neprisiimti sau kažkokių tai įsipareigojimų ar idėjų įgyvendinimo. Tačiau akivaizdu, jeigu mes turime ministeriją, formuojančią švietimo politiką ir jeigu prezidentė kelia tam tikrus tikslus ar uždavinius, o ministerija atsiriboja nuo jų, tai tada klausimas, ar išvis tokia ministerija reikalinga“, – sakė jis.

Pasak A. Navicko, per pastaruosius penkerius metus ministerijos vykdytos reformos nesuteikė pridėtinės vertės mokytojo profesijai ir neprisidėjo prie minėto prestižo kūrimo.

„Galima konstatuoti, kad niekas nebuvo daroma. Buvo daromi visi sprendimai, kurie nekeitė esamos situacijos. Mokytojo statusas iš esmės liko nepasikeitęs, mokytojas uždirba vidutinį darbo užmokestį. Ekonominiai, socialiniai dalykai niekuo neišsiskiria. Profesija nėra tapusi patrauklesne ar prestižine, normalu, kad tada ir jaunimas jos nesirenka“, – kalbėjo LŠDPS pirmininkas.

A. Navickui antrina ir Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos (LŠMPS) pirmininko pavaduotojas Audrius Jurgelevičius.

„Mano nuomone, tas tikslas yra mokytojų iliuzija, viltis ir lūkestis, kad iki 2025 m. valdžia, plačiąja to žodžio prasme, pradės juos mylėti. Nes iki tol mokytojai nėra mylimi. Šito dalyko nei 2024 m., nei kitais metais – nebus“, – tikino jis.

„Nesuprantu, ką reiškia prestižas, kaip tą reikia padaryti, ką turėtų padaryti ar valdžia, ar mokytojai. Čia tik noras, kad juos mylėtų, bet jų niekada nemylės, todėl jie visi nusivylę“, – pridūrė A. Jurgelevičius.

2024 04 23 10:56
Spausdinti