Europos KomisijaŠį savaitgalį Lietuvoje ir visoje ES įvedamas vasaros laikas – keltis teks anksčiau. Tai sukelia daug nepatogumų, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, o ir dauguma europiečių pasisako už laikrodžio sukiojimo pabaigą, tačiau sprendimas įstrigo Briuselyje.
Sukti laiką visose ES valstybėse narėse buvo nutarta dar 1980 m. dėl esą energijos taupymo, tačiau 2018 m. rugsėjį Europos Komisija pasiūlė nustoti sukioti laikrodį, nes to prašė ES piliečiai ir kai kurios šalys narės. Taip pat Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, palaikančią tokį pasiūlymą.
Minimoje rezoliucijoje taip paaiškinamas laikrodžių sukinėjimo atsisakymo poveikis energetikos išteklių vartojimui: „Plačiai paplitusi nuomonė, kad sezoniniai laiko pokyčiai padeda taupyti energiją. Iš tiesų tai buvo pagrindinė priežastis, dėl kurios praėjusiame amžiuje tai buvo pradėta naudoti. Tačiau tyrimai rodo, kad nors sezoninis laiko keitimas gali būti šiek tiek naudingas mažinant energijos suvartojimą visoje ES, taip yra ne visose valstybėse narėse. Energiją apšvietimui, sutaupytą perėjus prie vasaros laiko, taip pat gali atsverti padidėjęs energijos suvartojimas šildymui. Be to, rezultatus sunku interpretuoti, nes jiems didelę įtaką daro išoriniai veiksniai, pavyzdžiui, meteorologija, energijos vartotojų elgsena arba vykstantis perėjimas prie naujos energetikos sistemos.“
Be to, atliktos apklausos parodė, kad europiečiai nebenori sukioti laikrodžio.
„Įvyko labai sėkmingos viešos konsultacijos, į kurias įsitraukė 4,6 mln. žmonių. Dauguma jų pasisakė už sezoninio laiko panaikinimą, t. y. pereinant arba prie nuolatinio vasaros, arba nuolatinio žiemos laiko. Mes pateikėme pasiūlymą 2018 m., 2019 m. kovą Europos Parlamentas palaikė Komisijos pasiūlymą ir nuo to laiko jis yra ant valstybių narių stalo, pastarąjį kartą apie tai diskutuota ES pirmininkaujant Suomijai 2019 m. Kamuolys – šalių narių rankose. Komisija toliau laikosi savo pasiūlymo, bet kada dėl to apsispręs valstybės narės, pasiūlyčiau pasiteirauti dabar ES pirmininkaujančios Čekijos“, – praėjusį rudenį kalbėjo Eurokomisijos atstovas Adalbertas Jahnzas ir pridūrė, kad Europos Komisija nagrinėjo ir energijos taupymo klausimą bei padarė išvadą, kad poveikis energijos taupymui yra minimalus ir galutinai neaiškus, nors būtent tam ir esą skirtas laiko persukimas rudenį bei pavasarį.
Tuomet ES pirmininkavusi Čekija teigė, kad tai nėra nei jos, nei kitų ES šalių prioritetas, ir klausimo į savo dienotvarkę neįtraukė, dabar pirmininkaujanti Švedija elgiasi jos pavyzdžiu.
„Šiuo metu šis klausimas į darbotvarkę neįtrauktas“, – sausai IQ atsakė pirmininkaujančios Švedijos atstovas Alexanderis Ahlfontas.
Taigi, kad ir kaip nemėgtumėte laiko sukiojimo, naktį iš kovo 25-osios į 26-ąją (iš šeštadienio į sekmadienį) laikrodžiai Lietuvoje ir visoje ES bus pasukti 1 valanda į priekį. Laikas bus sukamas 3 valandą ryto. Tai reiškia, kad šviesusis paros metas ryte prasidės vėliau, o vakare truks ilgiau.
Vasaros laikas galios iki paskutinio spalio sekmadienio, kai laikrodžių rodyklės sukamos valanda atgal ir įvedamas žiemos laikas.
