BNSTiek aukštų svečių vienu metu Briuselis seniai nematė – daugiau nei 30 valstybių vadovai, tarp kurių ir JAV prezidentas Joe Bidenas, atvyko į 3 aukščiausio lygio susitikimus (specialusis NATO vadovų, Didžiojo septyneto (G 7)susitikimai ir Europos Vadovų Taryba (EVT). Juos lydi šimtai diplomatų ir žiniasklaidos atstovų. Virš Belgijos sostinės nuo trečiadienio nuolat patruliuoja sraigtasparniai, gatvėse – gausu pareigūnų ir kariškių, delegacijų konvojai. Kaip briuseliečius įspėjo vietinė žiniasklaida – ketvirtadienį geriau į darbą vykite dviračiu ar pėstute.
Susitikimų dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą maratoną pradėjo NATO šalių vadovai. Šis susitikimas turėjo parodyti Aljanso vienybę. Be to, planuota patvirtinti papildomų kovinių grupių dislokavimą Bulgarijoje, Vengrijoje, Rumunijoje ir Slovakijoje. Taip pat aptarti tolesnę pagalbą Ukrainai, kurios prezidentas Volodymyras Zelenskis nuotoliniu būdu kreipėsi į Aljanso vadovus. Lietuva tikėjosi, kad bus politiškai paskatinti planai rytiniame flange pereiti nuo atgrasymo prie gynybos.
Lietuvai atstovaujantis prezidentas Gitanas Nausėda prieš susitikimą teigė, kad Vilnius siekia, jog Suvalkų koridorius būtų ginamas ir būtų ginamas iš abiejų pusių. Suvalkų koridoriumi vadinamas maždaug 100 kilometrų pločio Lietuvos ir Lenkijos pasienio ruožas, kuris iš Vakarų ribojasi su Karaliaučiaus kraštu, o iš Rytų – su Baltarusija. Karo atveju jo užgrobimas užvertų NATO sąjungininkams sausumos kelią iki Baltijos šalių, todėl šios teritorijos apsauga yra dažnas klausimas gynybos pareigūnų pasitarimuose. Prezidentas taip pat pabrėžė, kad pirmiausia Lietuvai reikalinga įranga, orientuota į oro gynybą.
„Tokia įranga, kuri leistų mums formuoti tą vadinamąjį oro gynybos arba priešlėktuvinės gynybos skėtį. Kol kas, deja, mes vis dar apie tai kalbame tariamąja nuosaka, tačiau, kaip sakoma, lašas po lašo ir akmenį pratašo, tai mes jį pratašysime“, – tvirtino G. Nausėda.
Po NATO susitikimo G. Nausėda planavo vykti darbinių pietų su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda. Tada į EVT, kur taip pat dalyvaus JAV prezidentas. Prieš tai NATO būstinėje įvyks ekonomiškai pasaulyje stipriausių šalių (JAV, Didžioji Britanija, Vokietija, Prancūzija, Italija, Japonija, Kanada) G 7 lyderių susitikimas, kuriame bus aptarti sankcijų Rusijai klausimai ir priemonės, kaip atgrasyti Kiniją nuo pagalbos Maskvai.
Kinijos klausimas iškils ir EVT, turint omenyje ir balandžio 1 d. planuojamą ES ir Kinijos vadovų susitikimą. EVT taip pat laukiama diskusijų dėl tolesnių sankcijų Rusijai, pagalbos Ukrainai ir jos potencialios narystės ES klausimu. Vis dėlto kažkokių rimtų sprendimų nesitikima, didžiosios ES šalys, priklausomos nuo rusiškų išteklių, nelinkusios nutraukti nei dujų, nei naftos pirkimo ir kartu Rusijos karo prieš Ukrainą rėmimo. Numatytas laikas ir diskusijoms dėl politinės krizės Bosnijoje ir Hercegovinoje.
EVT tęsis ir penktadienį. ES vadovai aptars ekonominę padėtį, energetinių išteklių ir maisto kainų augimą. Taip pat bus patvirtintas Strateginis kompasas – dokumentas, kuris apibrėžia Sąjungos gynybos politikos kryptį, konkrečius veiklos tikslus, krizių valdymą, atsparumo didinimą, pajėgumų vystymą, karinį bendradarbiavimą ir t. t. Dokumente kalbama ne tik apie 5 tūkst. ES greitojo reagavimo pajėgas, bendradarbiavimą gynybos srityje, bet ir kovos su hibridinėmis grėsmėmis priemonių rinkinį bei karinio mobilumo didinimą.
