PexelsLaidoje „Alfa taškas“ Rimvydas Paleckis kalbina žurnalų „Pasaulis 2022“ ir IQ vyriausiąjį redaktorių Ovidijų Lukošių.
– Tai kas laukia 2022 m.? Jūs remiatės faktais, patikimais apžvalgininkais ir komentatoriais. Kokie svarbiausi įvykiai 2022 m. laukia Lietuvos? Tarkim, koronaviruso krizės kontekste, kas bus kitaip, kas bus panašiai ir ką prognozuoja jūsų kalbinti ekspertai?
– Jeigu trumpai apie žurnalą, tai IQ kartu su „The Economist“ jau 14 metus leidžia šį žurnalą Lietuvoje – prognozių žurnalą, kuris aprėpia visą pasaulį, o IQ redakcija prideda skyrių apie Lietuvą. Žurnalo skaitytojai galės rasti absoliučiai viso pasaulio prognozes – tiek verslo, tiek politikos: nuo Australijos iki Aliaskos. Be abejo, koronavirusas yra ta tema, kuri dominuos ir 2022-aisiais. Lapkričio mėnesį, kada buvo pateiktos „The Economist“ prognozės, dar nebuvo žinoma apie omikron atmainą, tai prognozė buvo, kad iš pandemijos pereisime į endeminį lygį ir gyvenimas 2022-aisiais grįš maždaug į įprastas vėžes, kaip ir daugelis mūsų nekantriai laukiame. Tačiau tikėtina, kad omikron versija šiek tiek pakeis bent jau pirmąją metų dalį. Mes jau matome, kad kai kurios Europos šalys praktiškai įsiveda karantinus, Nyderlandai ir kitos. Tai visiškai neatmestina, kad 2022-ųjų pradžioje, sausio-vasario mėnesį, galbūt ir Lietuvoje mes turėsime gerokai didesnius suvaržymus negu buvo pastarąjį pusmetį.
– O vasara turbūt bus laisvesnė, o kaip rudenį bus? Kas dabar gali pasakyti?
– Turbūt niekas negali pasakyti, bet vėlgi, kiek man teko skaityti pastarosiomis dienomis, tai vis dėl to yra signalų, kad omikron atmaina yra mažiau pavojinga žmonėms, mažiau bus sunkių atvejų, ir tai, kad jinai labiau plinta, tikėtina, kad daugiau žmonių įgis imunitetą, ir galbūt vis dėlto 2022-ųjų metų pabaiga bus tas laikas, kai pandemija, bent jau Vakaruose, bus nugalėta. Bet tai nereiškia, kad kovidas išnyks – greičiausiai tai bus sezoninė, dukart per metus aplankanti epidemija, kuria nepasiskiepiję žmonės turbūt persirgs, bet susirgę turės daug šansų pasveikti, nes bus ne tik skiepai, bet ir vaistai. Nors buvo prognozių, kad jau šį rudenį tai taps endemija. Bet graikų abėcėlėje dar liko raidžių – pajuokaujant. Tai turbūt nemažai dar teks jų panaudoti.
– Lietuvos politinis gyvenimas – ką prognozuoja jūsų ekspertai? Turime konfliktą, kuris kartais ruseno, kartais labai liepsnojo, tarp prezidentūros ir Vyriausybės, nauja Sauliaus Skvernelio partija greičiausiai įsikurs. Kas čia gali keistis?
– Na, 2021 m. ši Vyriausybė turėjo dvi krizes, tai pabėgėlių krizė ir pandemija. Šios dvi krizės išliks, nebus visiškai išspręstos, bet mes į naujuosius metus einame su trečia krize – tai yra santykiai su Kinija, kurie tampa gana rimta ekonomine problema Lietuvai. Kaip matome, netgi visuomenės tonas radikaliai ima keistis. Verslas, kuris Lietuvoje tradiciškai nesikiša arba stengiasi per daug nesikišti į politiką, taip pat jau matome praranda kantrybę, nes įmonės dėl Lietuvos politikos Kinijos ir Taivano atžvilgiu susiduria su rimtomis problemomis. Plius, „Belaruskalij“ krizė, kuri turi ir ekonominių pasekmių. Lietuvos Vyriausybės laukia tikrai labai sudėtingi metai.
Mes neprognozuojame, bet klausiame, galbūt bus nugalėtos tos dvi krizės ir Vyriausybė pagaliau imsis normalių darbų, nes kitais metais bus kadencijos vidurys. Ir žinot, tradicija, kad liekant keliems metams iki rinkimų, jau nieko rimto vyriausybės nedaro. Tai mes vylėmės, kad vis dėlto 2022 m. Vyriausybė be krizių valdymo darys ir dar kažką. Bet panašu, kad toliau valdysime krizes, iš kurių dalį patys susikūrėme.
– Kaip S. Skvernelio partija galėtų pakeisti Lietuvos politinį landšaftą?
– S. Skvernelio partija visus nervins. Matome jau dabar perbėga merai. Tai labiausiai nervins populistines kairiąsias jėgas ir šiek tiek populistines dešiniąsias, nes panašu, kad reitinguose mes matysime naują peizažą. Tai dešinieji, tikėtina, išsaugos savo elektoratą daugmaž tokį, kokį turi, bet kairėje pusėje matysime turbūt visiškai sunykstančią Valstiečių ir žaliųjų sąjungą ir su socialdemokratais rimtai konkuruojančią naują S. Skvernelio partiją.
– Šios Vyriausybės logiką galima suprasti – mes orientuojamės į demokratines valstybes, su jomis mezgame ekonominius santykius, o ne su autoritarinėmis valstybėmis, kurios yra neprognozuojamos. Ši logika jums suprantama?
– Na, vertybės yra labai geras dalykas ir labai sveikintinas dalykas, ir visi turbūt norėtume gyventi pasaulyje, kuriame visi laikosi vertybių ir tos vertybės daugmaž panašios. Šios Vyriausybės problema, kad vertybės yra labai selektyvios. Dėl Taivano mes turime vertybes, o uigūrai mažiau aktualu dabar. Dėl Baltarusijos mes turime vertybes, tačiau dėl pabėgėlių vertybių mes nebeturime. Nebeturime vertybių dėl santykių su Lenkija, kuri irgi yra nuo demokratijos tolstanti šalis – kuri draudžia užsienio žiniasklaidą, kuri riboja teismų viršenybę ir t. t. Tai kai tu renkiesi vertybes selektyviai, tada vėliau ar anksčiau tu susiduri su labai rimta krize. Tai, manau, ta krizė ir yra būtent dėl to, kad tos vertybės, deja, yra labai selektyvios.
– Vokietijoje pokyčiai jau įvykę, Prancūzijoje rinkimai, kaip tai gali pakeisti padėtį Europos Sąjungoje?
– Pasitraukus Angelai Merkel, Emmanuelis Macronas turi galimybę įgyvendinti savo seną svajonę ir tapti tuo Europos lyderiu, kuriuo buvo būtent A. Merkel. Tačiau, kad jis tai galėtų padaryti, jo laukia vienas „nesudėtingas“ darbas namuose, tai yra nugalėti prezidento rinkimuose. Po to vyks ir parlamento rinkimai. Tai irgi pakankamai svarbu, kad ir jo partija gerai pasirodytų, ir panašu, kad E. Macronas laimės, nes jo didžiausia konkurentė Marine Le Pen turi dar vieną konkurentą – kraštutinių pažiūrų politiką Ericą Zemmourą. Panašu, kad radikalioji dešinė bus susiskaldžiusi ir tai padės E. Macronui gana lengvai laimėti šiuos rinkimus.
– Ir ką tai reiškia?
– Na, tai reiškia, kad jis galės bandyti tapti tuo Europos lyderiu ir šiek tiek keisti arba išlaikyti A. Merkel kursą, kad vis dėl to eiti link stiprios, vieningos Europos, o ne susiskaldžiusios.
– Yra dar vienas faktorius, Olafas Scholzas – naujas Vokietijos kancleris. Manote, jis nenorės būti naująja Angela Merkel?
– Nežinau, mes dar nespėjome gerai jo pažinti, bet, kaip rašo žiniasklaida, tai pilkiausias, nuobodžiausias ir mažiausiai charizmatiškas žmogus Europos politikos padangėje. Tai, ko gero, dėl įvairių jo asmeninių savybių, jis ir nepretenduos tapti Europos lyderiu, bet darys tai, ko nori vokiečiai, susikoncentruos būtent į savo šalies reikalus.
– Įdomu tai, kad jis laimėjo rinkimus būtent dėl to, kad save pozicionavo kaip A. Merkel politikos tęsėją. Krikdemai nesugebėjo rasti kandidato, kuris aiškiai save pozicionuotų kaip A. Merkel tęsėją. O apklausos rodė, kad rinkėjai būtų balsavę už A. Merkel, bet pasirinko O. Scholzą, kaip panašų politiką į A. Merkel. Vengrijoje irgi rinkimai.
– Taip, tai yra labai įdomūs rinkimai – turbūt patys įdomiausi rinkimai 2022 m., bent jau Europos regione. Viktoras Orbanas, tikėtina, gali pralaimėti, nes opozicinės partijos susivienijo ir iškėlė bendrą kandidatą. Dabar reitingai rodo labai lygią kovą. Taigi, V. Orbanas gali pralaimėti rinkimus, kas būtų didelis atokvėpis tam pačiam E. Macronui, nes Vengrija yra ta Europos Sąjungos narė, kuri labiausiai visus dirgina ir nervina. Tuo pačiu, tai būtų nepalanku dabartiniam Lenkijos režimui, kuris, kaip žinia, su Vengrijos tokiu beveik autokratiniu lyderiu, suranda bendrą kalbą, kai reikia Europai gadinti nervus ir vykdyti savo tokią nacionalistinę–populistinę politiką, nukreiptą tiek prieš žiniasklaidą, tiek prieš žmogaus teises, tiek prieš teismų viršenybę.
– Jungtinės Amerikos Valstijos – be jų ir Europos saugumas sunkiai įsivaizduojamas. Jūs rašote žurnale, kad sunkūs metai bus Joe Bidenui. Kodėl jie bus sunkūs?
– Bus vidurio rinkimai – ir Kongreso, ir Senato – neaišku, ar pavyks išlaikyti kontrolę demokratams. Tai reiškia, kad esant tokiai pusiausvyrai J. Bidenui bus sunku – sunku vykdyti reformas ir tesėti pažadus. Tai jo politinė jėga menksta ir 2022 m. gali paaiškėti, kaip stipriai jis praras pozicijas.
– Kitas globalus žaidėjas – Kinija. Turėtų paaiškėti kas ją toliau valdys ir kiek laiko.
– Kol kas nežinoma, kurį mėnesį turi vykti Kinijos komunistų partijos suvažiavimas, tai yra svarbiausias renginys Kinijoje 2022 m. Pagal Kinijos tradicijas, po dešimties metų paprastai keisdavosi partijos lyderiai. Xi Jinpingui kitais metais sukaks dešimties metų kadencijos riba, tačiau prognozuojama, kad jis sulaužys seną tradiciją ir liks dar bent penkeriems metams valdžioje.
– Ir ką tai reiškia?
– Tai reiškia, kad Kinija linksta link vieno asmens kulto. Tai reiškia dideles problemas Kinijos kaimynams. Tai jau dabar matome dideles problemas patiems kinams, kinų verslininkams, kurie patiria susidorojimą, jeigu yra bent šiek tiek nepaklusnūs režimui.
– Dėl Rusijos palankumo dabar kovoja ir Kinija, ir Amerika. Ką šioje temoje jūs prognozuojate? Kur Rusija pasislinks?
– Rusija yra labai sudėtingoje situacijoje. Rusija yra daug silpnesnė negu ji mano ir daug silpnesnė negu daugelis mūsų mano. Problema yra tai, kad ir vienišas chuliganas gali pridaryti daug eibių, ir būtent Vladimiras Putinas su branduoliniu ginklu, iš tiesų, yra baisus žaidėjas. Bet, kaip ekonominė–politinė galia Rusija silpsta. Buvo gerų palyginimų: Vidurio Europoje gyvena tiek pat žmonių, kiek Rusijoje, bet perkamoji galia yra nepalyginti didesnė. Tai pačiai Vokietijai Baltijos šalių ir Vidurio Europos regionas kaip ekonominis partneris yra žymiai svarbesnis. Tai pasaulis, vėliau ar anksčiau, suvoks, kad vis dėlto Rusiją mes galime vertinti kaip regiono lyderę, bet toli gražu ne kaip pasaulinę lyderę. Palyginimui, kaip Turkija, kaip Iranas ir panašios šalys, kurios kelia nemažai galvos skausmo ir pasauliui, bet daugiausiai kelia problemų kaimynams.
– Infliacija – visi apie tai kalba: Kylančios kainos, nuvertėjantis euras. Viskas brangiau negu pernai, užpernai. Kiek ta infliacija dar plėtosis – augs, sustos, kada sustos? Kokios čia prognozės?
– Jeigu kalbėti apie paslaugų kainas, ką turbūt jaučia labiausiai vilniečiai, tai jos jau dabar yra pasiekusios Vakarų Europos ribas. Bet kadangi auga atlyginimai ir spaudimas darbo rinkai yra didelis, tai paslaugų kainos dar gali šiek tiek didėti. Kadangi žmonės turi sukaupę labai daug pinigų bankuose ir palūkanos yra neigiamos, tai daro didžiulį spaudimą nekilnojamo turto rinkai – ką mes matėme ir šiais metais. Tikėtina, kad sandorių bus daug, noro įsigyti nekilnojamo turto bus daug, o tai, be abejo, kels kainas. Bet didžiausia problema, turbūt, yra energetikos kainos ir ar pavyks suvaldyti dujų kainų krizę visai Europai, netgi visam pasauliui. Nuo to turbūt ir labiausiai priklausys, kaip atrodys mūsų visų piniginės ir išlaidos kitais metais.
– Visa tai, ko neaptarėme galite paskaityti žurnale „Pasaulis 2022“. Ačiū už pokalbį.
