ES TarybaVėl ES lyderiai Briuselyje, vėl diskusijos dėl Ukrainos ir vėl Vengrijos bandymai blokuoti sprendimus. Vis dėlto Europos Vadovų Taryba (EVT) ketvirtadienį surado būdą apeiti Budapeštą, bet dėl konkrečių paramos Kyjivui skaičių nesutarta.
Ketvirtadienį ES lyderiai susitikimą pradėjo nuo Ukrainos klausimo. Nuotoliniu būdu prie jų prisijungė ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kuris pabrėžė, kad jo šalies gynybos pramonei trūksta pinigų. Jis taip pat kalbėjo apie Ukrainos narystę ES. Prezidentas Gitanas Nausėda dar prieš dvi savaites vykusiame neeiliniame EVT susitikime ragino (ir ketvirtadienį pakartojo) nustatyti, kad Ukraina turėtų tapti ES nare 2030 m. sausio 1 d. Tačiau, žinia, bet kokius sprendimus blokuoja Vengrija.
Vengrų premjeras Viktoras Orbánas ir ketvirtadienį nepritarė EVT išvadoms dėl Ukrainos, bet jau antrą kartą buvo sutarta, kad galiausiai bus pažymėta, jog dokumentui pritaria tik 26 valstybės narės.
„Tai yra savotiška nauja forma, kuri tam tikra prasme tampa kvalifikuotos daugumos šaukliu. Matome, kad negalime priimti sprendimo, tada darome viską, kad tas sprendimas vis dėlto būtų priimtas. Kadangi V. Orbánui tai neatrodo didelė problema, jis galbūt labiau nori to parodymo, kad Vengrija laikosi visiškai kitokio požiūrio“, – Lietuvos žurnalistams Briuselyje kalbėjo G. Nausėda.
Jis pridūrė, kad tokia padėtis paskatino diskusiją dėl vienbalsiškumo principo, kuriuo ypač pamėgo naudotis Vengrija ne tik dėl paramos Ukrainai, bet ir dėl sankcijų Rusijai.
„Aš irgi pasisakiau šiuo klausimu, sakydamas, jog Lietuva laikėsi principo, kad turime priimti sprendimus vienbalsiškumo pagrindu, tačiau pastarieji įvykiai rodo, kad galime pradėti diskusiją ir šiuo klausimu, jei pasirodo, kad kitu būdu priimti sprendimo neįmanoma. Aš tikrai to neskatinu daryti verčiantis per galvą, nes Lietuvos gyvybinis interesas nebūti perbalsuotai didžiųjų valstybių. (...) Bet man svarbi ir ES, kad ES netaptų diskusijų klubu, kaip ne kartą esu kalbėjęs, kad ES priimtų sprendimus“, – teigė prezidentas.
EVT išvadose tradiciškai pakartota, kad ES šalys ir toliau rems Ukrainai. Tiesa, konkrečių skaičių, kaip 20 mlrd. ar 40 mlrd. eurų, ar 5 mlrd. eurų įsigyti dviem milijonams sviedinių, kaip siūlė ES diplomatijos vadovė Kaja Kallas, nebuvo įvardyta.
„Gal reikėjo pirmiausia nemanipuliuoti tais skaičiais, o pirmiausia rasti politinį pritarimą ir tada jau tuos skaičius pateikti. Kadangi buvo padaryta atvirkščiai, tai atsitiko taip, kaip atsitiko. Tartum susidaro įspūdis, kad kažkas kažko nepadarė. Bet pasirengimas remti Ukrainą yra, tik jį dabar sunku kiekybiškai apibrėžti. Jis tikrai bus suteiktas – kas natūriniu būdu, kas finansiškai“, – kalbėjo G. Nausėda.
Išties K. Kallas sulaukia vis daugiau priekaištų iš valstybių narių, o ir ketvirtadienį kilo nelengva diskusija dėl galimo naujo pareigūno – specialaus ES pasiuntinio Ukrainai, kuris kalbėtų tiek su Kyjivu, tiek su Vašingtonu, skyrimo. K. Kallas tokiame veiksme įžvelgia norą ją nustumti į šoną.
Santykiai su JAV ir taikos derybos irgi nebuvo pamiršti ES lyderių diskusijose.
„Santykiai su JAV dominavo visų pokalbių metu. Kad ir kaip būtų, kai kalbi apie Ukrainą ar Rusiją, dabartinėmis aplinkybėmis nekalbėti apie JAV tiesiog neįmanoma, nes visur jos dalyvauja, visur jų yra daug“, – sakė prezidentas. Pasak jo, Europa prie derybų stalo gali atsidurti „per realią veiklą, realius sprendimus, kai visi galėtų įsitikinti, kad Europa priima sprendimus, Europa yra čia, Europa nėra tik diskusijų klubas.“
O dabartinių JAV ir Rusijos derybų rezultatus G. Nausėda įvertino skeptiškai: „Tai akivaizdžiai parodo, kad Rusija nevykdo jokių derybų. Rusija imituoja derybas. Rusija nenori pasirodyti, kad yra nekonstruktyvi prezidento Donaldo Trumpo akyse, tačiau jokių nuoširdžių ketinimų pasiekti kažkokį derybų rezultatą ji neturi.“
Vis dėlto prezidentas įžvelgė ir tam tikro pozityvumo: „Vienas teigiamas derybų aspektas bus bet kuriuo atveju: po tam tikro laiko prezidentas D. Trumpas įsitikins, kad kliuvinys ugniai nutraukti yra ne Ukraina, ne dar kažkas kitas, o būtent Rusija.“
