ScanpixTrečiadienį popiet (JAV Rytų pakrantės laiku) antrąją NATO viršūnių susitikimo dieną JAV sostinėje Vašingtone pasirodžiusi Aljanso deklaracija pasiuntė aiškią žinutę Rusijai – su jos ir jos užsakovų vykdomomis hibridinėmis atakomis bei sabotažo veiksmais NATO valstybėse narėse nebus taikstomasi. Deklaracijoje nebijoma užsiminti ir už dėl tokių veiksmų gresiančią atsakomybę – galimai aktyvuojamą 5-ąjį NATO straipsnį.
Pastaraisiais mėnesiais įvairiose NATO valstybėse stebimi sabotažo veiksmai, už kurių dažniausiai slepiasi Rusijos žvalgyba arba Maskvos samdyti asmenys. Lietuvoje tai buvo gaisras „Ikeos“ parduotuvėje, galimai Vokietijoje – gynybos koncerno „Diehl“ gamykloje, taip pat ir gynybos pramonės gamykloje „Mesko“ Lenkijoje, o prieš porą savaičių JAV karinė bazė Vokietijoje taip pat paskelbė sustiprintą saugumo lygį baiminantis provokacijų. Be to, kartojasi kibernetinės atakos prieš Baltijos šalis, Lenkiją, Moldovą, fiksuojamos dezinformacijos kampanijos.
„Ką NATO iki šiol darė ir toliau daro, tai didina savo supratimą, kad tai nėra pavieniai atvejai, o Rusijos mėginimai įbauginti sąjungininkus dėl veiksmų Ukrainoje“, – trečiadienį dar iki komunikato pasirašymo kalbėjo NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. Jis taip pat pabrėžė, kad atitinkamas Aljanso valstybių narių dalijimasis žvalgybine informacija iki šiol padėjo susekti už sabotažo veiksmus atsakingus asmenis, bei kartu mokosi ir stiprina savo kibernetinius pajėgumus ir atsparumą dezinformacijai.
„Nebesu tikras, kad šie veiksmai dar gali būti vadinami hibridinėmis atakomis, – trečiadienį NATO Viešajame forume kalbėjo Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. – Tai gana akivaizdžiai yra priešiškos kaimyninės valstybės remiama teroristinė ataka prieš NATO valstybę. Problema ta, kad šiuo atveju, kai tą sakai, iškart turi ir pasakyti, ką dėl to darysi.“ Apie tai, kad prezidentas Gitanas Nausėda NATO viršūnių susitikime kels diskusijas hibridinių grėsmių tema, „Žinių radijui“ teigė ir jo patarėjas Kęstutis Budrys.
NATO valstybių vadovai Lietuvos nuogąstavimus išgirdo – deklaracijoje atkreipiamas dėmesys, kad Rusijos ir jos įgaliotinių vykdomos atakos prieš sąjungininkus suaktyvėjo. „Tai sabotažas, smurto veiksmai, provokacijos prie sąjungininkų sienų, neteisėtos migracijos panaudojimas, kenkėjiška kibernetinė veikla, kišimasis elektroninėje erdvėje, dezinfomacijos kampanijos, piktybinė politinė įtaka ir ekonominė prievarta“, – aiškiai įvardijami nepageidautini veiksmai deklaracijoje ir pabrėžiama – šie veiksmai kelia grėsmę sąjungininkų saugumui.
Deklaracijoje valstybės narės nusprendė ne tik ir toliau glaudžiai koordinuoti veiksmus, bet ir individualiai ir kolektyviai kovoti su Rusijos hibridinėmis grėsmėmis ir veiksmais. „Rusijos elgesys nesustabdys sąjungininkų ryžto ir paramos Ukrainai, – teigiama komunikate. – Be to, ir toliau remsime savo partnerius, kurie yra labiausiai veikiami Rusijos destabilizacijos, kol jie stiprina savo atsparumą hibridiniams iššūkiams, kurie kyla mūsų kaimynystėje.“
Ko priešiškos valstybės bei nevalstybiniai veikėjai gali už tokius veiksmus tikėtis? „Pakartojame, kad hibridinės operacijos prieš sąjungininkus gali pasiekti ginkluoto užpuolimo lygį ir paskatinti Šiaurės Atlanto Tarybą remtis Vašingtono sutarties 5 straipsniu“, – tvirtinama komunikate.
Į šią retoriką deklaracijoje dėmesį atkreipė ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius, šiuo metu Hudsono instituto vizituojantis bendradarbis Tomas Janeliūnas. „Įdomus teiginys, prie kurio mūsiškiai, gal Lenkija irgi prisidėjo, kad tokie išpuoliai gali būti prilyginti 5-ojo straipsnio išpuoliams ir kad NATO gali turėti pareigą į tai atsakyti. Tai, sakyčiau, gana ryžtingas pripažinimas, kad tai yra tikra problema, – IQ sakė profesorius. – Tai yra mums reikalingas ir pageidautinas bent jau retorinis atsakas į tai, kas čia dabar darosi.“
Paulius Peleckis/IQTiesa, be 5-ojo straipsnio paminėjimo, apie konkrečius atsakomuosius veiksmus deklaracijoje nėra užsiminta. Kokia turėtų būti raudona linija, kurią peržengusi Rusija sulauktų Aljanso atsako, ir koks jis būtų?
„Nemanau, kad esame sutarę dėl raudonos linijos, kai kalbama apie hibridines atakas ir atsaką į jas, ir tam yra priežastis, – atsakydama į IQ užduotą klausimą dar prieš NATO viršūnių susitikimą užsienio žurnalistams kalbėjo tyrimų centro „Atlantic Council“ vyresnioji bendradarbė Transatlantinei saugumo iniciatyvai Marta Kepe. – Hibridinės grėsmės savaime yra tuomet, kai priešininkas naudojasi galimomis raudonosiomis linijomis. Analitikai ir tyrėjai galvoja apie tai, kokia yra labai aiškių raudonųjų linijų vertė, kai kalbama apie tokias atakas. Ar labai aiškiai nustatyta raudonoji linija būtų naudinga atgrasymui, ar ji pakenktų atgrasymui, nes tada priešininkas tiksliai žinotų, kaip toli jis gali nueiti?“
Foreign Press CenterEkspertės nuomone, tokią raudonąją liniją apskritai nubrėžti yra sudėtinga, o antra, jos brėžimas nelabai padėtų hibridines atakas atgrasyti. „Nes ką reiškia, kai užpuolama, pavyzdžiui, elektrinė? Ar tai yra kažkas, kas tik valandai nutraukia elektros energijos tiekimą? Koks yra poveikis, į kurį jūs žiūrite? Ar tai yra kažkas, dėl ko visai šaliai mėnesiui dingsta elektra? Ar taip pat vertinate kinetinį poveikį, kurį sukėlė šis išpuolis? Taigi, norint nustatyti raudonąją liniją, reikėtų atlikti daugybę analizių“, – svarstė M. Kepe.
„Yra kažkas priimta ne viešo dėl šitų grėsmių, – spėjo T. Janeliūnas. – Šitas dalykas gal yra arčiausiai mūsų poreikių, nes tai šviežiausias grėsmės pasireiškimas iš Rusijos pusės.“
