ScanpixES viršūnėse netyla kalbos dėl veto teisės atsisakymo. Tačiau kelias iki to – ilgas ir duobėtas.
„Jei nori blokuoti visą ES, užtenka vieno skambučio, ir ponas Borrellis nebegalės nieko padaryti“, – gegužės pabaigoje Briuselyje Baltijos šalių žurnalistams aiškino Europos Parlamento (EP) Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Davidas McAllisteris.
Vokiečių europarlamentaras kalbėjo apie seniai ES svarstomą, bet proveržio vis nepasiekiantį klausimą – veto teisės atsisakymą svarstant Bendrijos užsienio politikos ir gynybos klausimus, o vietoj jo įvesti kvalifikuotos balsų daugumos principą. Ši problema ypač paaštrėjo Rusijai pradėjus karą Ukrainoje. Tuomet Vengrija blokavo ES sankcijų šeštąjį paketą, motyvuodama savo energetine priklausomybe nuo rusiškos naftos. Budapeštas galėjo tai daryti ir vilkinti visą procesą, nes tokiems sprendimams priimti reikia visų 27 bloko valstybių narių pritarimo.
Jei veto teisės būtų atsisakyta, panašiems sprendimams būtų pasitelkiama dvigubo balsavimo sistema, kai užtektų 15 valstybių narių pritarimo, jei bendras jų gyventojų skaičius sudaro daugiau nei 65 proc. visų 450 mln. Bendrijos gyventojų. Tokį pasiūlymą gegužės pradžioje pateikė vadinamoji Draugų grupė: Belgija, Ispanija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Prancūzija, Slovėnija, Suomija ir Vokietija. Vėliau prie draugų prisijungė ir Rumunija, apie tai svarsto Danija. Iniciatyvai pritaria ir pats ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis.
