Lukas Balandis/BNSLygiai prieš metus, 2022-ųjų vasario 24 dieną „Blue/yellow“ per parą surinko apie milijoną eurų paramos – pinigai į nevyriausybinės organizacijos sąskaitą ėmė plūsti netrukus po to, kai milijonus ukrainiečių budino invaziją pradėjusios Rusijos raketos.
Tai buvo apie 50 kartų daugiau lėšų nei per pirmuosius Ukrainos kariuomenę remiančios organizacijos veiklos mėnesius 2014-aisiais, kai Kremliaus remiami separatistai pradėjo karą Ukrainos rytuose.
Nuo Rusijos invazijos Ukrainoje pradžios organizacija surinko iš viso 45 mln. eurų, iki tol ji rinkdavo po kelis šimtus tūkstančių eurų per metus.
„Mes augome šimtą kartų“, – BNS sakė „Blue/yellow“ vadovas Jonas Ohmanas.
Pasak jo, karas Ukrainos rytuose lietuviams atrodė pakankamai tolimas.
„Buvo ilgi laikotarpiai kai niekam per daug nerūpėjo, kas ten vyksta. Turėjome verstis per galvą, kad surinktume pinigus, – pasakojo nevyriausybininkas. – Turėjome vieną momentą, kai galėjome siųsti porą porų batų per savaitę.“
„Blue/Yellow“ nebuvo vieninteliai, kurių sąskaitose atsirado šeštas nulis.
Vasario 24-ąją po šūkiu „Mūsų širdys ir rankos – Ukrainai!“ susivienijo penkios lietuviškos paramos organizacijos – Raudonasis Kryžius, „Caritas“, Maltiečiai, „Maisto bankas“ bei „Gelbėkit vaikus“ – ir ėmė rinkti lėšas nuo karo bėgantiems ukrainiečiams.
Veiklos pobūdį pakeitė ir koronaviruso pandemijos metu veikę „Stiprūs kartu“, „1K paramos fondą“ įkūrė komikas Olegas Šurajevas, paramos akcijas ėmė rengti „Laisvės TV“ įkūrėjas Andrius Tapinas.
Praėjus metams nuo invazijos pradžios, nevyriausybininkų pastangas vainikuos akcijos „Radarom!“ pabaiga. Jos metu renkamos lėšos daugiafunkciams oro erdvės stebėjimo radarams Ukrainai nupirkti.
„Mąstau kaip valstybė“
Į Ukrainą reguliariai paramą kariams pats vežantis J. Ohmanas pabrėžia, jog situacija šalyje – sudėtinga, ypač šalies rytinėje dalyje.
„Rytų Ukraina yra paversta į sąvartyną, kažkas baisaus, ta destrukcija... ištisų miestelių nebėra. Čia yra Antrojo pasaulinio karo lygis“, – sakė nevyriausybininkas.
Vis dėlto artėjant pavasariui Rusijos atakos, prognozuojama, tik intensyvės ir pagalbos šaliai reikės dar daugiau.
Jis teigė nenorintis spekuliuoti, ar per ateinančius metus organizacijai pavyks surinkti tokią pačią sumą pinigų, tačiau pabrėžė, jog žmonės „tikrai toliau aukos, tai – faktas“.
„Bet mes matome, kaip reikėtų kitaip, protingiau, daryti, mes kalbamės su vyriausybėmis: Lietuvoje, Amerikoje, kalbamės su Briuseliu apie tai, kaip kitaip reikėtų rinkti paramą“, – kalbėjo J. Ohmanas. – Aš dabar mąstau kaip valstybė, mes, kaip fondas, pradedame mąstyti kaip valstybė.“
„Mes esme pilietinės visuomenės veikėjai, kalbamės su valstybėmis ir jie mūsų klauso“, – pridūrė jis.
Pasak „Blue/yellow“ vadovo, į Ukrainą reikia siųsti instruktorius, kurie apmokytų naujus karius: „Negali ištraukti dalinių ir siųsti jų į kitą šalį. Turime taip pat siųsti stebėtojus, kurie mato, kur ta parama patenka, kaip ten viskas vyksta.“
Paklaustas apie savo ir komandos savijautą, J. Ohmanas teigė, jog paramos rinkimas neprilygsta tam, ką patiria Ukraina, tačiau tai – alinanti veikla.
„Jūs įsivaizduokite savo sunkiausią darbo dieną, pas mane tai beveik kiekvieną dieną taip“, – kalbėjo „Blue/yellow“ vadovas.
„Išpirkinėju savo kaltę“
Iki karo Ukrainoje O. Šurajevas Lietuvoje geriausiai buvo žinomas kaip aktorius, komikas ir satyrinių tekstų autorius.
Rusijos invazija jį pavertė vienu aktyviausių Ukrainos rėmėjų viešojoje erdvėje.
Nuo praėjusių metų kovo jo įkurtas fondas surinko per 3,5 mln. eurų paramos Ukrainos kariams. Už juos perkamos liemenės, šalmai, dronai, optikos priemonės, medicininiai reikmenys.
„Jeigu tu padarai akcijas, kampanijas, žmonės aukoja. Jei nedarai, tai žmonės patys iš esmės neaukoja“, – BNS sakė visuomenininkas.
O. Šurajevo teigimu, aukojantiems žmonėms taip pat svarbu matyti, kas už jų suneštus pinigus perkama, kur parama keliauja ir kas ją naudoja.
„Pasitikėjimui padeda ir tai, kai patys ukrainiečiai padėkoja, įkelia nuotraukų“, – sakė „1K paramos fondo“ įkūrėjas.
Visuomenininkas sako įprastai paramos iš aukojančiųjų neatsisako, tačiau iš kelių įmonių jos nepriėmė dėl nesutampančių vertybių. Vis tik jis pabrėžė, kad Ukrainai aukoja įvairūs žmonės, turintys skirtingas pažiūras ir įsitikinimus, tad nupiešti remiančiojo portretą būtų sudėtinga.
Kalbėdamas apie įvairią techniką, kuri yra perkama kariams, O. Šurajevas teigė, kad dalis tiekėjų yra įsipareigoję tam tikrų šalių gamintojams prekių neparduoti vežimui į Ukrainą.
„Čia yra problema“, – sakė aktyvistas.
Visuomenininkas per šiuos metus surengė ne vieną protesto akciją Lietuvoje ir užsienio šalyse, aršiai kritikuoja Lietuvos verslininkus, vis dar vykdančius veiklą Rusijoje.
„Aš tam tikra prasme savo kažkokią virtualią kaltę išpirkinėju, kad nuo 2014 metų vis nesiėmiau jokių aktyvių veiksmų, nors situacija tuomet man mosavo rankomis“, – kalbėjo O. Šurajevas.
„Radarom!“ atskleidžia nuotaikas
„Laisvės TV“ nuosekliai aukų Ukrainai nerenka, tačiau vykdo trumpalaikes paramos akcijas.
Interneto televizija surinko lėšų turkiškam dronui „Bayraktar“, jūriniams dronams ar dronams kamikadzėms.
„Mes esame televizija ir čia yra mūsų visuomeninė veikla, prie kuriuos dirba tie patys žmonės“, – BNS sakė „Laisvės TV“ įkūrėjas A. Tapinas.
Toks paramos rinkimo būdas, anot jo, užpildo esamą nišą ir nedubliuoja šiuo metu sėkmingai veikiančių fondų.
„Taškinės akcijos pačios iš savęs reikalauja tam tikros pauzės, tu turi duoti žmonėms atsikvėpti, pailsėti, prikaupti papildomų lėšų“, – teigė visuomenininkas.
Tokiu principu nuo sausio 30 dienos vykdoma ir akcija „Radarom“, suvienijusiai visus didžiuosius paramos Ukrainai rinkėjus.
Kol kas tai – sėkmingiausia Ukrainai skirta trumpalaikė akcija, jai suaukota daugiau nei 8,7 mln. eurų.
„Radarom!“ lėšos rinktos ir netradiciniais būdais: vykdant įžymių žmonių daiktų aukcionus, socialiniuose tinkluose išgalvojant šmaikščias priežastis paskambinti telefonu, kurį surinkus paaukojami 5 eurai.
Tarp aukcione atsidūrusių daiktų buvo olimpinis Dainos Gudzinevičiūtės aukso medalis, Vytauto Kernagio gitara, „Žalgirio“ iškovota LKL taurė.
Į iniciatyvą įsitraukė ir privatus verslas: įmonė „Tesonet“ padvigubino vasario 3 dieną per vieną valandą surinktą pinigų sumą ir taip pati paaukojo per milijoną eurų. Kita įmonė „Baldai1“ taip pat padvigubino per septynių minučių Monikos Liu pasirodymą nacionalinėje Eurovizijos atrankoje vasario 18 dieną surinktą daugiau nei 100 tūkstančių eurų sumą.
Penktadienį, paskutinę akcijos dieną, nacionalinis transliuotojas LRT nuo 6 val. ryto rengia specialią transliaciją surinkti paskutinėms aukoms. Nevyriausybininkai tikisi, kad radarams Ukrainai iš viso surinks 10 mln. eurų.
A. Tapinas teigė, kad „Radarom!“ yra savotiška „indikacija, kur mes esam“.
„Jei išties būtų nuslūgęs tas visuomeninis pasiryžimas, junk tuos fondus nejungęs. Dabar mes matome pasiryžimą“, – sakė „Laisvės TV“ įkūrėjas.
Nuo rūbų iki generatorių
Parama Lietuvoje rinkta ne tik Ukrainos kariuomenei, bet ir civiliams.
Pagalbos reikėjo dešimtims tūkstančių į Lietuvą nuo invazijos pradžios atvykusių karo pabėgėlių.
„Didžiajai daliai jų pagalbos reikėjo vienokios ar kitokios. Labai daug pažeidžiamų šeimų, negalią turinčių žmonių, senjorų ar vienišų mamų su vaikais“, – BNS sakė Lietuvos Raudonojo Kryžiaus vadovė Kristina Meidė.
Raudonasis Kryžius su dar keturiomis NVO per metus surinko maždaug 3,5 mln. eurų paramos karo pabėgėliams.
Dalis pagalbos buvo organizuojama ir siunčiant ją tiesiai į Ukrainą: į šalį išgabenta keliolika sunkvežimių su rūbais, higienos reikmėmis, miegmaišiais. Taip pat išvežta ir keli šimtai elektros generatorių, kai Rusija ėmė atakuoti energetikos infrastruktūrą.
Ekspertai prognozuoja, kad šiais metais į Lietuvą gali atvykti dar iki 150 tūkst. karo pabėgėlių. K. Meidės teigimu, visi nevyriausybininkai ruošiasi tokiam scenarijui.
„Ruošiamės planus, ką darytume jei toks kiekis atvyktų. Algoritmus dėliojamės visi, manau, kad dabar būtume gerokai stipresni“, – kalbėjo Lietuvos Raudonojo Kryžiaus vadovė.
Tuo metu bendra Lietuvos institucijų parama Ukrainai siekia apie 800 mln. eurų. Didžiąją dalį šios sumos sudarė lėšos pabėgėlių priėmimui ir karinė pagalba.
Vasarį BNS užsakymu atlikta „Vilmorus“ apklausa rodo, kad materialinę paramą pinigais ar daiktais Ukrainai teikė beveik 44 proc. pilnamečių Lietuvos gyventojų.
