ScanpixSvarbiausių lapkričio 3-iosios naujienų iš Lietuvos ir pasaulio apžvalga.
Prezidentas šaukia Valstybės gynimo tarybos posėdį
Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį šaukia Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdį. Šalies pareigūnai aptars Valstybės gynybos planą, kuris įtvirtina visuotinį gynybos principą, „kai gynybai sutelkiami visi valstybės ištekliai: valstybės institucijos, privatus sektorius, nevyriausybinės organizacijos ir piliečiai“, BNS nurodė prezidentūra.
Žygimantas Gedvila/ELTAKarinėms atsargoms – daugiau nei 3 mlrd. eurų per dešimtmetį
Per ateinantį dešimtmetį Krašto apsaugos ministerija (KAM) karinėms atsargoms įsigyti planuoja skirti daugiau kaip 3,1 mlrd. eurų. Didžiausią dalį, apie 90 proc. kaupiamų karinių atsargų, sudarys amunicija, o likusi dalis – įvairios inžinerinės priemonės ir sprogstamosios medžiagos. Pasak KAM, amunicijai kaupti kasmet vidutiniškai skiriama po 16 proc. visų gynybos išlaidų. Numatoma, kad Lietuvos gynybos biudžetas kitais metais sieks 2,06 mlrd. eurų, įskaitant ir 134,8 mln. eurų Laikinojo solidarumo įnašo lėšų. Palyginti su šiais metais, 2024-aisiais gynybos biudžetas augs 3 proc.
Lietuva domisi komerciniai užsienio bankai
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako jaučianti užsienio šalių bankų susidomėjimą Lietuvos rinka, tačiau pabrėžia, kad naujo banko atsiradimas šalyje gali užtrukti. Bendroje spaudos konferencijoje su vokiečių finansų ministru Christianu Lindneru G. Skaistė pabrėžė, kad Lietuvoje savo galimybes įsisteigti svarsto įvairūs bankai iš skirtingų šalių, įskaitant Vokietiją ir Lenkiją.
FreepikKlausimai dėl Ukrainoje vykdomos mobilizacijos pokyčių
2023 m. gegužės 30 d. Aukščiausioji Rada priėmė įstatymą dėl šaukiamojo amžiaus sumažinimo nuo 27 iki 25 metų. Šio įstatymo šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis kol kas nėra pasirašęs. Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos (NSGT) sekretorius Oleksijus Danilovas priminė, kad mobilizacija Ukrainoje prasidėjo 2022 m. vasario 24 d. ir tęsiasi iki šiol. Jis tai pareiškė interviu Laisvės radijui, atsakydamas į klausimą, ar valdžia pasirengusi priimti nepopuliarų sprendimą išplėsti mobilizaciją arba sumažinti šaukiamąjį amžių, praneša „Ukrinform“.
Rusija „prisitaiko“ prie JAV sankcijų
Vašingtonas ketvirtadienį paskelbė sankcijas kelioms Rusijos energetikos ir finansų bendrovėms, taip pat asmenims ir įmonėms Turkijoje, Kinijoje ir Jungtinių Arabų Emyratuose, kurie, jo teigimu, rėmė Rusijos puolimą prieš Ukrainą. Kremlius penktadienį pareiškė, kad naujausias JAV sankcijų paketas jo negąsdina, nes nuo plataus masto karo Ukrainoje pradžios Rusija esą išmoko apeiti tokias ekonomines kliūtis. „Žinoma, sankcijos kelia papildomų problemų. Tačiau dar kartą pakartosiu, kad mes prisitaikėme prie sankcijų (...) Išmokome jas įveikti“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
ScanpixJAV patvirtino naujas sankcijas Rusijai, tačiau atsisakė teikti daugiau paramos Ukrainai. Respublikonų vadovaujami JAV Kongreso žemieji rūmai ketvirtadienį priėmė 14 mlrd. dolerių (13,2 mlrd. eurų) vertės pagalbos Izraeliui paketą, nepaisydami prezidento Joe Bideno prašymo patvirtinti kur kas stambesnį paramos komplektą, į kurį būtų įtrauktos lėšos Ukrainai ir kitiems neatidėliotiniems prioritetams. Įstatymo projektas, kuriam būtų panaudojamos JAV mokesčių surinkimo agentūrai skirtos biudžeto lėšos, beveik neabejotinai žlugs demokratų kontroliuojamame Senate, o J. Bidenas taip pat pagrasino jį vetuoti.
Izraelio kariuomenė apsupa Gazos miestą
Izraelio sausumos pajėgos penktadienį apsupo „Hamas“ tvirtovę Gazos miestą po to, kai artimos žydų valstybės sąjungininkės JAV paragino imtis konkrečių veiksmų siekiant sumažinti civilių aukų skaičių. „Esame pačiame kampanijos įkarštyje. Turime labai įspūdingų laimėjimų, – ketvirtadienį kalbėjo šalies premjeras Benjaminas Netanyahu netoli Tel Avivo esančioje bazėje. – Mes jau esame daugiau nei Gazos miesto pakraštyje. Mes judame pirmyn.“
Penktadienį trečią kartą per mėnesį Izraelyje lankęsis JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas pakartojo, kad Izraelis turi teisę ir pareigą gintis, žydų valstybei toliau vykdant Gazos Ruožo puolimą iš oro ir sausumoje po „Hamas“ išpuolio.
Libano grupuotės „Hezbollah“ lyderis Hassanas Nasrallah penktadienį pareiškė, kad JAV yra visiškai atsakingos už karą Gazos Ruože tarp Izraelio ir grupuotės „Hamas“. „Amerika yra visiškai atsakinga už vykstantį karą prieš Gazą ir jos gyventojus, o Izraelis yra tik vykdymo įrankis“, – sakė H. Nasrallah. Jo tvirtinimu, Jungtinės Valstijos „trukdo nutraukti ugnį ir užbaigti agresiją“.
ScanpixJungtinės Tautos išreiškė nerimą dėl padėties ir smurto eskalacijos Vakarų Krante. Nuo spalio 7 d. iki ketvirtadienio Vakarų Krante žuvo 132 palestiniečiai, įskaitant 41 vaiką, nurodė JT Žmogaus teisių biuras ir pridūrė, kad gyvybės taip pat neteko du Izraelio kariai. „Hamas“ kontroliuojama Gazos sveikatos apsaugos ministerija nurodo, kad iki šiol nuo spalio 7 d. žuvo 9,2 tūkst. žmonių. Izraelyje žuvusiųjų skaičius siekia 1,4 tūkst.
