Baltarusijos surengtas „Ryanair“ lėktuvo prievartinis nuleidimas Minske ir vieno iš opozicijos atstovų areštas neabejotinai taps vykstančios Europos Vadovų Tarybos (EVT) „vinimi“. Griežta ES lyderių tviterinė reakcija nuteikia, kad nebus apsiribota tradiciniu susirūpinimo paskelbimu, bet labai daug priklauso nuo prezidento Gitano Nausėdos incidento pristatymo šalių narių vadovams.
Vakarienės „meniu“ pasikeitė?
Pirmadienį ir antradienį vykstanti specialioji EVT buvo planuota kaip eilinis, tiesa, jau gyvas, ES šalių vadovų susitikimas, kuriame būtų aptartos svarbios, bet nelabai skandalingos temos, tokios kaip COVID-19, klimatas, einamieji užsienio politikos reikalai. Tiesa, prie pirmadienio vakarienės stalo planuotas pokalbis apie Rusiją, bet jokių rimtesnių sprendimų ar pareiškimų nežadėta priimti. Dabar, regis, vakarienės diskusijoje pagrindinis patiekalas bus Baltarusija.
Tie, kurie atsakingi už #Ryanair pagrobimą, privalo sulaukti sankcijų.
Sekmadienį, kai Baltarusija jėga nutupdė „Ryanair“ lėktuvą, skridusį iš Atėnų į Vilnių, ES lyderiai socialiniame tinkle „Twitter“ negailėjo griežtų žodžių.
„Laikome Baltarusijos vyriausybę atsakinga už visų keleivių ir orlaivio saugumą. VISIEMS keleiviams privalo būti sudaryta galimybė nedelsiant tęsti savo kelionę“, – rašė ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis.
"Scanpix"Dauguma kitų ES lyderių taip pat reikalavo paleisti visus sulaikyto lėktuvo keleivius. Europos Komisijos pirmininkė U. von der Leyen tiesiai incidentą įvardijo pagrobimu ir pagrasino sankcijomis: „Tie, kurie atsakingi už #Ryanair pagrobimą, privalo sulaukti sankcijų. Žurnalistas Ramanas Pratasevičius privalo būti paleistas tuoj pat. EVT tarsis, kokių veiksmų imtis.“
Kaip žinoma, R. Pratasevičius ir kartu su juo skridusi draugė Sofija Sapega buvo sulaikyti Minske ir Vilniaus nepasiekė. Taip pat dar trys keleiviai netęsė kelionės į Vilnių.
„Incidentas nebus be pasekmių“, – pareiškė EVT pirmininkas Charles’is Michelis, prieš tai paraginęs Tarptautinę civilinės aviacijos organizaciją (ICAO) atlikti tyrimą.
Ką siūlo Lietuva?
Nekyla abejonių, kad ICAO atliks tyrimą, bet jo išvados gali kelti abejonių, nes Baltarusijos pusė esą elgėsi pagal tarptautines taisykles – neva buvo pranešta apie sprogmenį lėktuve ir pavojų jo keleiviams. Vis dėlto toks Aliaksandro Lukašenkos režimo elgesys, kai faktiškai aišku, kad keleivinis, tarp ES sostinių skridęs, ES kompanijos lėktuvas buvo naikintuvu priverstas nusileisti Minske, kad būtų suimtas vienas iš opozicijos aktyvistų, negali būti paliktas be dėmesio. Kitaip tai būtų rimtas precedentas tiek Minskui, tiek kitiems diktatoriams elgtis, kaip nori.
Vis dėlto, kiek stipri bus EVT ir visos ES reakcija į sekmadienio incidentą, priklauso ir nuo prezidento G. Nausėdos pasirodymo bei gebėjimo įtikinti kolegas.
Lietuva siūlo paskelbti skraidymą virš Baltarusijos teritorijos nesaugiu ir uždrausti Baltarusijos lėktuvams leistis ES oro uostuose, taip pat taikyti režimui papildomas sankcijas. Kaip žinoma, dar iki incidento ES ruošė ketvirtąjį paketą sankcijų Baltarusijos režimui.
Vis dėlto, kiek stipri bus EVT ir visos ES reakcija į sekmadienio incidentą, priklauso ir nuo prezidento G. Nausėdos pasirodymo bei gebėjimo įtikinti kolegas. Ypač turint omenyje tokius A. Lukašenkos draugus kaip Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas, kurio šalis pastaruoju metu blokavo ne vieną ES užsienio politikos iniciatyvą ir, diplomatų teigimu, tampa rimta ES bėda.
Scanpix„Prezidentas informuos ES lyderius apie beprecedentį įvykį – sekmadienį Baltarusijos režimo organizuotą reisu į Vilnių skridusio civilinio lėktuvo priverstinį nutupdymą Minske, siekiant suimti Baltarusijos opozicijos lyderį R. Pratasevičių. Šalies vadovas kvies ES lyderius skubiai imtis veiksmų, kad būtų užtikrintas tarptautinės civilinės aviacijos saugumas ir kad panašūs incidentai nepasikartotų“, – sakoma pirmadienį prezidentūros išplatintame pranešime spaudai.
Kitos EVT temos
Nors lėktuvo pagrobimas ir nustūmė kitas EVT temas į šalį, vis dėlto tikėtina, kad ir joms liks laiko. Prieš pirmadienio EVT G. Nausėda tradiciškai susitiks su Baltijos ir Šiaurės šalių premjerais. Pati EVT prasidės 20 val. Lietuvos laiku nuo pokalbio su Europos Parlamento pirmininku Davidu Sassoli, po to vakarienės metu planuota aptarti santykius su Rusija, Jungtine Karalyste, padėtį Artimuosiuose Rytuose bei ES ir JAV viršūnių susitikimą birželio mėnesį.
Antradienį nuo ryto planuota kalbėti apie COVID-19 situaciją, skaitmeninį žaliąjį pažymėjimą, dėl kurio sutarta praėjusią savaitę. Didžioji antradienio tema – klimatas. Dar gruodžio mėnesį ES lyderiai sutarė, kad iki 2030 m. anglies šiltnamio dujų emisiją sumažinti 55 proc. Dabar Europos Komisija turėtų pristatyti šio proceso („Fit-For-55“) apmatus.
Antradienį Briuselyje ES vadovai derėsis dėl kertinio aspekto, kaip mes pasidalysime pastangas sumažinti emisiją ir pasiekti tuos 55 proc.
Lietuva, jei lyginti su 1990 m., jau sumažino emisiją 68 proc. dėl sovietinės pramonės nunykimo, tačiau naujosioms ES šalims šis procentas lyginamas su 2005 m. ir iki minus 55 proc. mūsų šaliai dar trūksta 7 proc. Vis dėlto 55 proc. taikomi visai ES bendrai, o ne kiekvienai valstybei atskirai, todėl lyderiai diskutuos, kaip tai pasiekti bendromis priemonėmis.
Scanpix„Antradienį Briuselyje ES vadovai derėsis dėl kertinio aspekto, kaip mes pasidalysime pastangas sumažinti emisiją ir pasiekti tuos 55 proc. Šiuo metu egzistuoja dvi pozicijos – Rytų Europa, su kuria esame ir mes, pasisako, kad įsipareigojimus išdėstytume pagal BVP, perkamąją galią. Tačiau Vakarų Europos valstybės nori, kad įpareigojimai nugultų tose valstybėse, kur yra pigiau tai padaryti – Rytų Europoje, nes ten investicijos, darbo kaštai mažesni“, – Europos Parlamento biuro Lietuvoje suorganizuotoje nuotolinėje diskusijoje penktadienį teigė aplinkos ministras Simonas Gentvilas, kurio pavaduotoja kartu su prezidentu dalyvauja EVT.
Ministro teigimu, jei vis dėlto bus sutarta dėl Vakarų šalių siūlomo modelio, tuomet Lietuvai teks iš Briuselio prašyti „labai daug pinigų“.
