Lukas Balandis/BNSLietuvos savivaldybių asociacija įspėja, jog mokykloms iškelta užduotis iki kitų metų rugsėjo įgyvendinti įtraukųjį ugdymą gali likti tik deklaratyviu siekiu, nes trūksta specialistų.
Tuo tarpu Švietimo, mokslo ir sporto ministerija sako, kad problemai spręsti įgyvendinamos priemonės ir numatytos papildomos lėšos.
Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) prieš mokslo metų pradžią išplatino pranešimą, kuriame teigė, jog šalyje būtina kuo greičiau spręsti švietimo pagalbos specialistų trūkumo problemą bei peržiūrėti, kiek rimtas yra valstybės įsipareigojimas integruoti specialiuosius ugdymo poreikius turinčius vaikus į bendrą šalies ugdymo sistemą.
„Susiduriame su keliais esminiais iššūkiais, kurie turėtų būti sprendžiami ne tik vietiniu lygmeniu, bet ir nacionaliniu mastu. Nepaisant to, kad etatų savivaldybėse įsteigta tikrai nemažai, – trūksta, kas juos užimtų. Turime kuo greičiau imtis priemonių mažinti švietimo pagalbos specialistų ir psichologų trūkumą bei įvairiais būdais skatinti jaunus žmonės rinktis studijuoti šias specialybes“, – pranešime cituojamas LSA prezidentas Mindaugas Sinkevičius.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) BNS teigė, jog imamasi priemonių problemai spręsti, tam numatytos papildomos lėšos tiek specialistų atlyginimų didinimui, tiek jų ruošimui. Kitąmet rengiamasi atidaryti Lietuvos įtraukties švietime centrą.
Stinga specialistų
Anot LSA, likus vos porai metų iki iškelto tikslo, kad iki 2024 metų rugsėjo 1 dienos mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymą įgyvendintų visos privalomąjį ir visuotinį švietimą teikiančios mokyklos, savivaldybės intensyviai ruošiasi jį įgyvendinti.
Atsižvelgdamos į vietos galimybes ir poreikius, mokyklose savivaldybės jau kurį laiką steigia naujus švietimo pagalbos specialistų bei mokytojų padėjėjų etatus, pritaiko patalpas, investuoja į mokytojų kvalifikacijos kėlimą. Nemažai etatų finansuoja ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
Vis dėl to, savivaldybių teigimu, sėkmingai specialiųjų ugdymo poreikį turinčių vaikų integracijai į bendrojo ugdymo mokyklas būtinas kur kas didesnis nei šiandien valstybės dėmesys, nes švietimo pagalbos specialistų šiuo metu trūksta visose šalies savivaldybėse, o daugumai tų, kurie jau dirba mokyklose, tenka daug didesnis mokinių skaičius nei yra nustatyta, tad kokybiškos pagalbos tikėtis sudėtinga.
LSA teigimu, kaip vieną iš būdų pritraukiant į mokyklas daugiau psichologų savivaldybės siūlo leisti dirbti šį darbą ir specialistams, baigusiems tik bakalauro studijas – bent jau tą laikotarpį, per kurį jie įgytų magistro laipsnį, kurio būtinai reikalaujama šiuo metu.
Mokytojai – nepasirengę
M. Sinkevičiaus teigimu, dauguma šiuo metu dirbančių mokytojų taip pat nėra pakankamai pasirengę dirbti su specialiųjų poreikių turinčiais vaikais – jų kvalifikacijos kėlimui šioje srityje turi būti skiriamas didesnis dėmesys ir tai turi būti daroma nuosekliai visoje šalyje. Trūksta lėšų ir specialiajai infrastruktūrai bei metodinėms priemonėms.
„Įtvirtinti įstatyme gražų siekį ir pavesti jį įvykdyti savivaldybėms – nepakanka. Savivaldybių savarankiškosios lėšos yra labai ribotos. Valstybė tą žino, tad iškeldama tikslą, turėtų skirti pakankamai lėšų jį įgyvendinti arba – suteikti savivaldybėms būdų pačioms didinti savo pajamų šaltinius. Šiuo metu abu dalykai nėra daromi,“ – sakė M. Sinkevičius.
Savivaldybės taip pat siūlo kitą būdą palengvinti specialiųjų poreikių turinčių vaikų integraciją į bendrąjį ugdymą – leisti joms pačioms nuspręsti, ar tikrai tokią galimybę siūlyti kiekvienoje mokykloje, ar vis dėl to, atsižvelgus į poreikį, pasirinkti kai kurias mokyklas ir būtent jose koncentruoti kokybiško ugdymo galimybes šiems vaikams.
Tokios mokyklos turėtų daugiau specialistų, priemonių, o ir vaikų integracija būtų sklandesnė – tai akcentuoja ir tėvai, rašoma pranešime.
Šimtai sutrikimus turinčių vaikų
Klaipėdos miesto savivaldybės Švietimo skyriaus patarėja Vida Bubliauskienė BNS teigė, jog 2021–2022 mokslo metais bendrosiose mokyklose daugiausia mokyta spec. ugdymosi poreikių mokinių, turinčių vidutinius (apie 900) ir nedidelius (apie 600) sutrikimų lygius. Taip pat mokėsi apie 200 mokinių, turinčių didelių specialiųjų ugdymosi poreikių. Mokinių, turinčių labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių bendrosiose mokyklose nebuvo.
Praėjusiais mokslo metais savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklose dirbo 17 specialiųjų pedagogų, 31 psichologas, 16 logopedų, 37 socialiniai pedagogai, 30 sveikatos priežiūros specialistų. Minėtų ir kitų sričių specialistai dirba specialiosiose mokyklose.
Anot V. Bubliauskienės, siekiant efektyvinti pagalbą vidutinių, didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams, bendrojo ugdymo mokyklose artėjančiais mokslo metais bus įsteigti 228 mokytojų padėjėjų etatai, pernai tokių buvo 174. Papildomos darbo vietos numatytos ir specialiesiems pedagogams, logopedams, psichologams bei socialiniams pedagogams.
„Gerinant įtraukiojo ugdymo kokybę, reikalingos pritaikytos šiuolaikinės ugdymo priemonės, vadovėliai, informacinės technologijos ir skaitmeninis turinys“, – vieną problemų įvardijo V. Bubliauskienė.
Kaune specialistų netrūksta
Anot jos, sprendžiant šioje srityje susidariusias problemas, daugiau dėmesio bus skirta teoriniams ir praktiniams užsiėmimams mokytojams, dirbantiems su emocijų ir elgesio sutrikimų turinčiais mokiniais.
Kauno savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Ona Gucevičienė BNS teigė, jog nuo rudens ir toliau bus dirbama įtraukiojo ugdymo kryptimi, sudarant sąlygas ir galimybes visiems – įvairių ugdymosi poreikių turintiems vaikams.
Jos duomenimis, šiuo metu bendrojo ugdymo ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose Kaune iš viso patvirtinta beveik tūkstantis etatų: 382 mokytojų padėjėjai, 96 specialieji pedagogai, 252 logopedai, 129 socialiniai pedagogai, 128 psichologai, šeši surdopedagogai ir 1,25 tiflopedagogo etato.
„Atkreipiame dėmesį, kad specialistai dirba ne vienose pareigose. Rugpjūčio 22 dienos duomenimis, Kauno švietimo įstaigose trūko vos kelių specialistų“, – sakė O. Gucevičienė.
Vilniuje itin trūksta mokytojų padėjėjų
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausioji patarėja Alina Kowalewska BNS teigė, jog didėjant pagalbos poreikiui ir specialių ugdymo poreikių turinčių mokinių skaičiui, skiriamų etatų kiekis nuolat didėja, tačiau švietimo pagalbos specialistų skaičius ugdymo įstaigose mažėja.
„Švietimo pagalbos specialistų poreikis iki šiol išlieka labai didelis, ypatingai trūksta mokytojų padėjėjų, kurie yra didžiulė pagalba mokytojams ir mokiniams pamokų metu klasėse“, – sakė A. Kowalewska.
Anot jos, specialistų trūkumą lemia aukšti reikalavimai ir nekonkurencingi atlyginimai, nustatyti įstatyme. Logopedų, specialiųjų pedagogų ir psichologų darbo užmokestis, kaip ir mokytojų, turint pilną etatą, svyruoja nuo 1347 iki 1892 eurų neatskaičius mokesčių, priklausomai nuo stažo ir kvalifikacijos. Psichologai papildomai už magistro laipsnį gauna penktadaliu daugiau.
„Mažiausius atlyginimus gauna jau minėti mokytojų padėjėjai, apie 1132 eurų neatskaičius mokesčių pilnam etatui. Atlyginimai šiems specialistams yra mažiausi, kadangi pagal įstatymą jiems nereikia jokių kvalifikacinių reikalavimų“, – sakė A. Kowalewska.
Padidino finansavimą
Švietimo, mokslo ir sporto ministrės patarėjas Ignas Gaižiūnas BNS teigė, jog ministerija yra numačiusi papildomų lėšų tokių specialistų parengimui.
„Dar šį rugpjūtį Vyriausybei patvirtinus mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašo pakeitimus, sudarytos galimybės nuo naujų mokslo metų steigti 150 papildomų švietimo pagalbos specialistų pareigybių. Tam 2022 metų valstybės biudžete numatyta 900 tūkst. eurų“, – sakė patarėjas.
Anot jo, nuo kitų metų planuojama žymiai didinti finansavimą įvairioms priemonėms, skirtoms specialiųjų poreikių mokinių įtraukimui į bendrąsias mokyklas.
2023-2029 m. laikotarpiu tam numatyta 108,5 mln. eurų, iš jų preliminariai kitiems metams bus skirta 6,2 mln. eurų, 2024 m. – 15,6 mln. eurų.
Rekordinis padėjėjų skaičius
Finansavimas planuojamas siekiant įgyvendinti Švietimo įstatymo nuostatą, kad nuo 2024 m. bendrojo ugdymo mokyklos būtų pasirengusios priimti specialiųjų poreikių vaikus, jei jų tėvai išreikš tokį pageidavimą.
„Šiemet jau turime rekordinį mokytojų padėjėjų skaičių – su papildomu šios Vyriausybės numatytu finansavimu savivaldybėse įsteigta daugiau nei 700 mokytojo padėjėjų etatų, daugėjo ir švietimo pagalbos specialistų, nors jų mokyklose vis dar stinga. Pernai savivaldybėms buvo skirti papildomi 3,64 mln. mokytojų padėjėjų etatams steigti. Palyginti su ankstesniais mokslo metais, jų padaugėjo 26 proc.“, – sakė patarėjas.
Ministerijos duomenimis, iš viso praėjusiais mokslo metais dirbo daugiau kaip 3,5 tūkst. švietimo pagalbos specialistų ir beveik tiek pat mokytojo padėjėjų.
Finansuoja kvalifikacijos kėlimą
Siekiant užtikrinti reikalingą švietimo pagalbos specialistų skaičių mokyklose, pasak ministerijos, šiemet pirmą kartą buvo pradėtos studijos kvalifikaciją jau turintiems pedagogams papildomai įgyti švietimo pagalbos specialisto kvalifikaciją. Šiais metais suplanuota 250 vietų. Tiek pat vietų bus finansuojama ir artimiausiais dvejais mokslo metais.
Pasak I. Gaižiūno, pernai rugsėjį švietimo pagalbos specialistams penktadaliu padidintas atlyginimas, o šiemet – 12,5 proc. Planuojama, kad kitąmet ir 2024 m. jis dar didės po 10,5 proc.
„Aukštosios mokyklos parengia pakankamą skaičių psichologų, mažinti reikalavimų psichologams nereikėtų. Spręsdamos psichologų stygiaus problemą mokyklose savivaldybės gali taikyti paslaugų pirkimo, ne vien tik pareigybių steigimo procedūras“, – teigė I. Gaižiūnas.
Steigs naują centrą
Anot patarėjo, savivaldybėse numatoma įsteigti iki 10 regioninių švietimo pagalbos centrų, taip pat išliks ir pedagoginės psichologinės tarnybos.
Regioniniuose centruose dirbantys specialistai – psichologai, logopedai, socialiniai darbuotojai ir kiti – konsultuos mokyklas, mokinius, šeimas, auginančias specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius vaikus.
„Kitų metų pradžioje bus įsteigtas nacionalinis Lietuvos įtraukties švietime centras“, – BNS sakė patarėjas.
Dabar bendrojo ugdymo mokyklose mokosi apie 90 proc. visų specialiųjų ugdymosi poreikių mokinių. Praėjusiais mokslo metais specialiųjų ugdymosi poreikių mokinių buvo 71,4 tūkst., jie sudarė 15 proc. visų moksleivių, informavo ministerija.
Institucija priminė, kad šiais metais specialiosios pedagoginės pagalbos studijos įtrauktos į prioritetinių studijų sąrašą, ir visi įstojusieji gaus beveik 300 eurų dydžio mėnesines stipendijas, o paskutiniais studijų metais stipendija kils iki 500 eurų, jei studentas sudarys sutartį su savivaldybe ar mokykla ir įsipareigos po studijų ten dirbti ne trumpiau kaip trejus metus per penkerių metų laikotarpį, ne mažiau kaip 0,7 etato.
Priėmimo į auštąsias mokyklas duomenys rodo, kad šiemet specialiąją pedagogiką pasirinko žymiai daugiau studentų negu praėjusiais metais.
