Meniu
Prenumerata

trečiadienis, liepos 24 d.


LIETUVA
Įstatyme siūloma numatyti naują reikalavimą Žvalgybos kontrolieriui
ELTA
Marius Morkevičius/ELTA
Asociatyvi nuotrauka.

Žvalgybos kontrolieriaus įstatyme siūloma numatyti, kad žvalgybos kontrolieriumi galėtų būti skiriamas asmuo, turintis patirties vykdant veiklą, susijusią ne tik su nacionaliniu saugumu ir gynyba, bet žmogaus teisių ir laisvių apsauga.

Tai numatančias įstatymo pataisas įregistravo Seimo narys Vytautas Bakas kartu su kolegomis iš įvairių frakcijų.

„Priėmus įstatymo pakeitimus į žvalgybos kontrolierius bus galima skirti asmenis turinčius patirtį vykdant veiklą, susijusią su žmogaus teisių ir laisvių apsauga, taip būtų užtikrintas Žvalgybos kontrolierių įstatymo tikslas – sukurti nepriklausomos išorinės žvalgybos institucijų priežiūros teisinį reguliavimą, kuris garantuotų žvalgybos institucijų veiklos nepriklausomumą, teisėtumą ir atitiktį žmogaus teisių ir laisvių apsaugos reikalavimams“,- sakoma dokumento aiškinamajame rašte.

Šiuo metu žvalgybos kontrolieriui tėra įtvirtintas reikalavimas turėti ne mažesnę kaip 10 metų patirtį, vykdant veiklą susijusią su nacionaliniu saugumu ir gynyba.

Anot Seimo nario Raimundo Lopatos, parengti projektą paskatino žvalgybos kontrolieriaus paskyrimo metu Seime kilusios diskusijos dėl kandidatų gebėjimo visapusiškai įgyvendinti Žvalgybos kontrolieriaus įstatymo numatytus tikslus, susijusius su žmogaus teisių ir laisvių apsauga.

„Žvalgybos kontrolieriaus institutas buvo sumanytas tam, kad būtų užtikrintas žvalgybos institucijų atitikties žmogaus teisių ir laisvių apsaugos reikalavimams vertinimas. Tačiau pagal galiojantį įstatymą Žvalgybos kontrolieriumi negali būti net svarstomas kandidatas, kuris išmano žmogaus teisių klausimus. Siūloma pataisa spręstų šią problemą, ji leistų Seimui žvalgybos kontrolieriumi skirti asmenį, turintį patirties žmogaus teisių srityje“, – teigia šios pataisos iniciatorius Žmogaus teisių komiteto narys Vytautas Bakas.

Seimo narė Dovilė Šakalienė atkreipia dėmesį, jog Vakarų demokratijose ombudsmenų veikla taip pat nukreipta į ne tik į žvalgybos institucijos veiklos nepriklausomumo, teisėtumo priežiūrą, bet ir jos atitiktį žmogaus teisių ir laisvių reikalavimams.

„Beje, valdantieji Žvalgybos ombudsmeno institucijos steigimą motyvavo būtent poreikiu užtikrinti efektyvesnę žmogaus teisių ir laisvių priežiūrą žvalgybos darbe, o vertinant paskirtojo žvalgybos kontrolieriaus kompetencijas, akivaizdu, kad kaip tik šis aspektas visiškai pranyko,“ – sako D. Šakalienė.

Šiuo metu galiojančiame įstatyme numatyta, kad žvalgybos kontrolieriumi skiriamas nepriekaištingos reputacijos, kaip tai apibrėžta valstybės tarnybos įstatyme, Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs magistro kvalifikacinį laipsnį arba kvalifikaciją, įgyjamą baigus vientisąsias studijas, ne mažesnę kaip 10 metų patirtį vykdant veiklą, susijusią su nacionaliniu saugumu ir gynyba, ir atitinkantis teisės aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“.

Žvalgybos kontrolieriumi skiriamas asmuo, kuris iki jo kandidatūros pateikimo Seime dienos pastaruosius 5 metus nebuvo valstybės politiku.

ELTA primena, kad šių metų balandžio mėnesį Seimas paskyrė Žvalgybos kontrolierių įstaigos vadovu Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen pasiūlytą kandidatą - žvalgybos kontrolierių Nortautą Statkų.

Į žvalgybos kontrolieriaus pareigas Seimas paskyrė N. Statkų šių metų kovo 21 d. Naujai paskirtas žvalgybos kontrolierius Seime prisiekė balandžio 4 d.

N. Statkus yra dirbęs Vidaus reikalų ministerijos vyriausiuoju patarėju. Anksčiau jis buvo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) biuro patarėjas, dirbo Užsienio reikalų ministerijoje (URM), Valstybės saugumo departamente (VSD), kelerius metus vadovavo Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Mokslo centrui.

Pagal išsilavinimą N. Statkus yra istorikas, 1993 m. baigė Vilniaus universitetą ir 1996 m. Centrinės Europos universitetą Budapešte. 1997 m. Londono universitete įgijo slavistikos ir Rytų Europos studijų magistro laipsnį, 2002 m. Vilniaus universitete – socialinių mokslų srities, politikos mokslų krypties daktaro laipsnį. Dėstė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute.

2023 04 21 14:10
Spausdinti