ES TarybaŠi diena istorinė Ukrainai ir Moldovai. Europos Vadovų Taryba (EVT) ketvirtadienį pritarė ES kandidačių statuso suteikimui šioms valstybėms.
„Dėl tokių momentų verta būti politikoje, verta gyventi, nes šiandien mes dalyvavome labai svarbaus įvykio priėmime“, – žurnalistams Briuselyje ketvirtadienį teigė prezidentas Gitanas Nausėda bei pridūrė, kad priėmus sprendimą EVT sulaukė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio nuoširdžios padėkos.
Jis pažymėjo, kad Europos lyderiai nuėjo labai greitai ilgą kelią, nes dar prieš kelis mėnesius niekas net nenorėjo girdėti apie kandidačių statusą Ukrainai ir Moldovai. Prezidentas taip pat padėkojo Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen, kuri savo tiesioginiu įsitraukimu į šį klausimą „pakreipė istorijos ratą“.
„Ukrainai tai yra didžiulis stimulas judėti į priekį, išvyti agresorių, grįžti prie taikaus gyvenimo ir įgyvendinti būtinas reformas“, – teigė G. Nausėda.
„Tai puiki žinia ne tik kiekvienam Ukrainos, bet ir kiekvienam Lietuvos žmogui“, – emocingai kalbėjo šalies vadovas.
Prieš tai ketvirtadienį įvykusiame ES ir Vakarų Balkanų vadovų susitikime dalyvavę Balkanų šalių lyderiai su kreiva šypsena žvelgė į sprendimą Ukrainai ir Moldovai suteikti ES kandidačių statusą. Jie perspėjo Ukrainą neturėti daug iliuzijų.
„Šiaurės Makedonija yra kandidatė jau 17 metų, jei nepamečiau skaičiaus, o Albanija – aštuonerius, taigi sveikinimai Ukrainai, – kalbėjo Albanijos ministras pirmininkas Edi Rama. – Gerai, kad Ukrainai suteikiamas statusas. Tačiau tikiuosi, kad Ukrainos žmonės neturės daug iliuzijų.“
Balkanų šalių lyderiai yra labai nusivylę dėl stringančių stojimo į ES pastangų. Bulgarija blokuoja derybų su Albanija ir Šiaurės Makedonija pradžią dėl ginčo su Skopje.
Pasak G. Nausėdos, derybų trukmė priklauso nuo kiekvienos valstybės pastangų.
„Ukrainos žmonės, įgiję šį istorinį šansą, manau, kad tikrai mokės pasinaudoti ir bus motyvuoti judėti ne vėžlio žingsniu, ne stovėti vietoje, bet būtent pasinaudoti šia unikalia galimybe padaryti didžiulį žingsnį į priekį. Todėl toks likimas, kaip galbūt, kai kurių Balkanų valstybių, Ukrainai negresia“, – į IQ klausimą dėl galimos Ukrainos derybų su ES trukmės atsakė prezidentas.
Stojimo į ES procesą iš esmės sudaro 3 etapai: pirmasis, kai šalis yra pasirengusi, ji tampa oficialia kandidate į narystę, tačiau tai nebūtinai reiškia, kad pradėtos oficialios derybos. Antrasis, kandidatė pereina prie oficialių derybų dėl narystės, o šis procesas apima nustatytos ES teisės priėmimą, pasirengimą tinkamai ją taikyti ir vykdyti bei teisminių, administracinių, ekonominių ir kitų reformų, būtinų, kad šalis atitiktų stojimo sąlygas, vadinamas stojimo kriterijais, įgyvendinimą. Trečiasis, kai derybos ir su jomis susijusios reformos bus baigtos abi šalis tenkinančiu būdu, šalis galės prisijungti prie ES.
Dabartinės šalys ES kandidatės: Albanija (nuo 2014), Šiaurės Makedonija (nuo 2005 m.), Juodkalnija (nuo 2010 m.), Serbija (nuo 2012 m.) ir Turkija (nuo 1999 m.).
EVT ketvirtadienį taip pat Sakartvelui pasiūlė europinę perpsektyvą.
