EPPrezidentas Gitanas Nausėda antradienį kreipėsi į Europos Parlamentą (EP) net keliomis kalbomis (lietuvių, anglų ir vokiečių), kaip dabar ES madinga demonstruoti savo europietiškumą per kalbų mokėjimą. Deja, ar net EP narių gėdai, salė buvo beveik tuščia.
„Savo šiandieninę kalbą norėčiau skirti Europos idėjai, kuri mus vienija ir kuri mums teikia stiprybės daugelio krizių akivaizdoje. Šiandien kalbėsiu apie būtinybę drąsiai siekti užsibrėžtų tikslų ir ginti tai, kas mums, europiečiams, svarbiausia ir brangiausia. Kalbėsiu apie pagalbą Ukrainai ir šios šalies vietą Europoje, taip pat istorinės atminties reikšmę ir didžiuosius iššūkius, su kuriais šiandien susiduria Europa“, – pradėjo savo kalbą prezidentas EP vykusioje diskusijoje „Tai Europa“.
Beje, būtent žodžių „Europa“, „europiečiai“ G. Nausėdos kalboje buvo daugiausia – net 72, antroje vietoje „Ukraina“, „ukrainiečiai“ – paminėti 25 kartus, o žodžiai „Lietuva“, „lietuviškos“ – 24 kartus.
G. Nausėda priminė kunigaikščio Gedimino laiškus, Baltijos kelią, Sausio 13-ąją.
„Šiandien man atrodo, kad Baltijos kelio dvasia nepaprastai ryškiai šviečia ir Ukrainos kovoje už laisvę, nepriklausomybę bei demokratinę ateitį Europoje, – kalbėjo jis. – Stovėdamas šioje tribūnoje, aš prisimenu Ukrainos prezidento ir mano draugo Volodymyro Zelenskio Europos Parlamente prieš mėnesį ištartą perspėjimą, kad Rusija siekia sunaikinti ne tik Ukrainą, bet ir europietišką gyvenimo būdą. Prievarta ir melu sunaikinti mus visus, kam brangi laisvė, garbė ir žmogiškasis orumas, kas pasikliauja įstatymų viršenybe ir kas gerbia žmogaus teises. Negalime to leisti, jei mums iš tiesų rūpi Europos ateitis.“
Alfa.ltPasak prezidento, bendra Lietuvos, įskaitant nevyriausybinių organizacijų, verslo ir fizinių asmenų parama Ukrainai artėja prie 1,5 proc. BVP. Jis taip pat paminėjo Andriaus Tapino iniciatyvą surinkti pinigus dronui, kurioje pats G. Nausėda nedalyvavo ir taip sukėlė organizatorių kritiką.
„Vos per tris praėjusių metų gegužės dienas Lietuvos žmonės surinko 6 mln. eurų koviniam dronui įsigyti, o per šių metų vasarį – 14 mln. eurų taktiniams radarams“, – pasigyrė prezidentas.
Jis taip pat padėkojo už EP paramą Lietuvai ir Ukrainai bei dar kartą paragino didinti spaudimą Rusijai: „Turime stiprinti sankcijas Rusijai tol, kol ši nenutrauks agresijos prieš Ukrainą, ir siekti, kad atsakingi už agresijos nusikaltimus asmenys sulauktų atpildo. Todėl tvirtai pasisakau už specialaus tarptautinio tribunolo agresijos nusikaltimui tirti įkūrimą, taip pat už įšaldyto Rusijos turto panaudojimą Ukrainai atstatyti.“
G. Nausėdos teigimu, būtina tolesnė ES plėtra, kuri esą sustiprintų Sąjungą: „Aš svajoju apie dieną, kai šiuose rūmuose posėdžiaus Ukrainoje išrinkti Europos Parlamentarai ir valstybės narės teisėmis plevėsuos Ukrainos vėliava. Ta pati vėliava, kuri šiandien yra tapusi šlovingos kovos už ukrainiečių orumą ir laisvę simboliu.“
Apie pusvalandį trukusioje kalboje prezidentas aptarė ir einamąsias diskusijas ES: migracijos temą (priminęs apie 2021 m. Baltarusijos ir Rusijos režimų hibridinę ataką migrantais prieš Lietuvą), Europos žaliąją transformaciją ir ES ekonomikos konkurencingumo didinimą, paminėjo Astravo AE grėsmę. Beje, šią dalį G. Nausėda perskaitė vokiškai.
Deja, G. Nausėdos kalbos gyvai klausėsi labai mažai EP narių. Strasbūre esančioje salėje buvo tik kelios dešimtys europarlamentarų, tarp jų buvo ir Lietuvos atstovų EP, tačiau irgi ne visi.
„Galiu jus užtikrinti: Lietuva visada sieks būti europinių sprendimų priešakyje.(...) Jaučiame pareigą simboliškai pratęsti Baltijos kelią, kad visa Europa galėtų patirti tą patį atsakomybės jausmą, kuris prieš 33 metus suvienijo žmones tarp Vilniaus, Rygos ir Talino. (...) Visi mes galime ir turime siekti daugiau laisvės, saugumo ir pažangos. Visi mes atsakingi, kad laisvę mylinčios tautos mūsų kaimynystėje neliktų apleistos, nuskriaustos ir pamirštos. Tokia yra Europa, kuria aš tikiu ir kuria didžiuojuosi. Kartu kurkime tokią Europą!“ – kalbą angliškai baigė G. Nausėda.
Iš viso prezidento kalbą sudarė 2162 žodžiai. Po to vyko diskusija, kurios metu EP nariai išsakė savo požiūrį.
Deja, G. Nausėdos kalbos gyvai klausėsi labai mažai EP narių. Strasbūre esančioje salėje buvo tik kelios dešimtys europarlamentarų, tarp jų buvo ir Lietuvos atstovų EP, tačiau irgi ne visi. Tiesa, kalbos klausė Europos Komisijos atstovai, tarp kurių ir komisaras iš Lietuvos Virginijus Sinkevičius.
