Praėjusią savaitę prasidėję protestai Prancūzijai priklausančioje Prancūzijos Gvianoje tęsiasi jau antrą savaitę, praneša france24.com.

Streikai šioje Pietų Amerikoje esančioje teritorijoje kilo dėl bendro gyventojų nepasitenkinimo šalies ekonomine ir kriminogenine padėtimi. Streikuojantys gyventojai reikalauja daugiau darbo vietų, didesnių atlyginimų, geresnio švietimo, mažesnio nusikalstamumo. Reaguodama į darbininkų protestus, Prancūzija atsiuntė užjūrio teritorijų reikalų ministrę Ericką Bareights ir pasiūlė daugiau nei 1 mlrd. eurų ekonominę pagalbą regionui. Pasiūlymai apėmė investicijas į sveikatos apsaugą, švietimą ir infrastruktūrą, papildomas policijos pajėgas ir naujo kalėjimo statybas. Dalis lėšų būtų sumokėta per ateinančius 10 metų. Protestuotojų atstovai pavadino šiuos siūlymus „nepatenkinamais“, atsisakė siūlomo pagalbos paketo bei pareikalavo 2,5 milijardo eurų „tuojau pat“. Taip pat reikalaujama suteikti šiai teritorijai specialų statusą. 2010 metais surengtame referendume, 70 proc. Prancūzijos Gvianos gyventojų balsavo prieš autonomiją.

Taip pat reikalaujama suteikti šiai teritorijai specialų statusą. 2010 metais surengtame referendume, 70 proc. Prancūzijos Gvianos gyventojų balsavo prieš autonomiją.

Likus mažiau nei trims savaitėms iki Prancūzijos prezidento rinkimų, E. Bareights paragino protestuotojus greičiau rasti sprendimą. Profsąjungų atstovas Oliveris Goudet‘as teigė, kad ministrė elgiasi „taip, lyg nežinotų, kad mes atsiliekame 50 metų ir kenčiame, kai matome skurdą savo šalyje“. Jis pažadėjo ir toliau tęsti streikus. Prie protesto prisijungė daugiau nei 30 profsąjungų, šalyje vyksta kelių blokados. Praeitą antradienį apie 10 tūkst. žmonių žygiavo didžiausiuose regiono miestuose – Kajene ir Sen Loren du Maronyje. Prancūzijos Gvianoje gyvena 250 tūkst. žmonių, tačiau ji yra antra pagal dydį Prancūzijos administracinė teritorija po Naujosios Akvitanijos. Ji taip pat yra ir viena vargingiausių. Ši teritorija svarbi ne tik Prancūzijai, tačiau ir Europai. Kuru vietovėje yra įsikūręs Gvianos Kosmoso centras, iš kurio vykdomi Europos kosminės agentūros skrydžiai. Taip pat juo naudojasi ir kitos valstybės – protestų metu centras buvo uždarytas, dėl to neapibrėžtam laikui atidėti Brazilijos ir Pietų Korėjos palydovų paleidimai.