NATOVis didėjant Baltarusijos įtraukimui į Rusijos karines struktūras, NATO atnaujina Lietuvos gynybos planus. Kartu Aljansas su nerimu stebi situaciją prie Ukrainos – įtampa nemažėja.
Pasak Lietuvos nuolatinės atstovybės prie NATO vadovo ambasadoriaus Deivido Matulionio NATO iki šiol negavo atsakymo iš Rusijos dėl sausio 26 d. pateiktų pasiūlymų, kaip sumažinti įtampą Rytų Europoje ir sustiprinti saugumą regione. Taip pat nevyksta jokių rimtesnių pokalbių su Maskva šia tema.
„Kol kas užsimezgusio pokalbio, sakysime, keitimosi laiškais dėl konkrečių problemų ar iššūkių, kuriuos matome mes ir rusai, nėra. Buvo Sergejaus Lavrovo (Rusijos užsienio reikalų ministro – IQ past.) pamąstymų, bet nieko rimto. Situacija kol kas neaiški, bet mes tikimės, kad jie atsakys tiek į amerikiečių, tiek į NATO išsiųstus laiškus, kur buvo pateikti pasiūlymai“, – pirmadienį IQ teigė jis.
Vis dėlto padėtis pasienyje su Ukraina išlieka įtempta, pranešama apie naujus Rusijos pasirengimus tariamam puolimui.
„Nieko naujo nėra, viskas tik blogiau, – apie turimą NATO informaciją dėl Rusijos veiksmų kalbėjo ambasadorius. – Spaudoje nemažai rašoma apie tai, kad ir toliau didinamos pajėgos. Situacija tikrai nėra panaši į deeskalaciją.“
Pirmadienį CNN paviešintos naujos palydovinės nuotraukos rodo, kad didelė Rusijos bazė, kurioje prie Ukrainos sienos buvo laikomi tankai, artilerija ir kita karinė technika šiuo metu yra ištuštėjusi, o įranga galimai perkelta daug arčiau sienos. JAV pareigūnai tvirtina, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas prie Ukrainos sienų surinko 70 proc. karinio personalo ir ginkluotės, kurių jam prireiktų visapusiškai invazijai į šalį.
Anot D. Matulionio, padėtis aplink Ukrainą bus vienas svarbiausių klausimų kitą savaitę įvyksiančiame NATO gynybos ministrų susitikime Briuselyje. Jo metu taip pat bus kalbama apie galimybę pasiųsti papildomas sąjungininkų pajėgas į Baltijos valstybes.
„Visos šios eskalacinės situacijos kontekste eis kalba apie atgrasymo Rytiniame flange stiprinimą“, – sakė Lietuvos atstovas NATO.
Pirmadienį patvirtinta, kad Vokietija planuoja pasiųsti papildomų iki 350 karių į Lietuvą, kur Berlynas vadovauja NATO priešakiniam batalionui. Panašūs pranešimai atėjo ir iš Didžiosios Britanijos bei Kanados, kurios vadovauja priešakiniams batalionams Estijoje ir Latvijoje. JAV jau pasiuntė daugiau nei 3 tūkst. karių į Lenkiją, Vokietiją ir Rumuniją. NATO šalys taip pat ėmėsi kitų atgrasymo priemonių.
Kartu D. Matulionis teigė, kad NATO atnaujina Lietuvos gynybos planus, atsižvelgiant į pokyčius Baltarusijoje.
„Po truputi vyksta, iš tiesų. Ne taip greitai, kaip norėtųsi, bet situacija akivaizdžiai keičiasi ir supratimas atsiranda. Bet aišku, čia ilgesnio proceso dalis“, – apie gynybos planų atnaujinimą kalbėjo ambasadorius.
Baltarusijoje šiuo metu vyksta bendros su Rusija karinės pratybos „Sąjungininkų ryžtas“, į kurias, kaip manoma, atvežta apie 30 tūkst., rusų karių. Taip pat niekam nekyla abejonių, kad Baltarusijos karinės pajėgos tapo visiškai pajungtos Rusijos karinių struktūrų.
Dėmesį į vis didesnę Baltarusijos integravimą į Rusijos karines struktūras dar gruodžio mėnesį atkreipė prezidentas Gitanas Nausėda. Dalyvaudamas Europos Vadovų Taryboje jis nedviprasmiškai paragino NATO peržiūrėti gynybos planus.
„Tai leidžia Rusijai panaudoti Baltarusijos teritoriją kaip placdarmą galimam puolimui prieš kaimynines šalis, ir tai sumažina mūsų turimą laiką reaguoti. Manau, kad NATO turi atnaujinti planus, gynybos strategijas, turint omenyje, kas vyksta“, – tuomet teigė prezidentas.
