ScanpixPrezidentas Gitanas Nausėda penktadienį Briuselyje tęsia įtemptas derybas su kitų Europos Sąjungos (ES) šalių vadovais dėl 2021–2027 metų Bendrijos biudžeto.
Ketvirtadienio vakarą vadovai trijų valandų sesijai susėdo prie apskritojo stalo, o po to penktadienio naktį Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charlesas Michelis kompromiso paieškas tęsė dvišaliuose susitikimuose.
G. Nausėda su juo dvišalio pokalbio susitiko penktadienio paryčiais, apie 4 valandą Lietuvos laiku, BNS patvirtino diplomatiniai šaltiniai.
Kol kas lieka neaišku, ar penktadienio rytą deryboms bus pateiktas atnaujintas biudžeto projektas, ar vadovai nuspręs diskusijas nukelti kitam viršūnių susitikimui pavasarį.
Derybų išvakarėse tarp valstybių narių susiformavo du blokai – turtingesnės ir daugiau įmokančios šalys nori mažesnio biudžeto, o iš jo daugiau lėšų gaunančios valstybės nori, kad jis būtų dosnesnis.
Pasak diplomatų, griežčiausio reikalavimo mažinti išlaidas laikosi vadinamasis taupusis ketvertas – Austrija, Danija, Nyderlandai ir Švedija.
Sanglaudoje – pažanga, ūkininkai nori daugiau
Prieš savaitę pristatytas projektas būtų leidęs Lietuvai tikėtis šiek tiek daugiau sanglaudos fondo lėšų, nei siūlyta anksčiau, bet Baltijos šalims iki lemiamų derybų dar nepavyko užsitikrinti spartesnio tiesioginių išmokų ūkininkams augimo tempo.
Sanglaudos finansavimą, skirtą mažinti skurdesnių regionų atsilikimą, Lietuvai galėtų šiek tiek padidinti siūloma kompensacija šalims, kurios pastarąjį pastarąjį dešimtmetį prarado daugiausia žmonių – dėl šio mechanizmo Lietuva papildomai gautų apie 180 mln. eurų.
Biudžeto projekte numatyta, kad sanglaudos parama galėtų mažėti daugiausia 24 procentais. Lietuvai ir kitoms regiono šalims ji kerpama, įvertinus ekonomikos išsivystymo lygį.
Šiuo metu tiesioginės išmokos lietuvių ūkininkams siekia apie 170 eurų už hektarą, o ES vidurkis yra apie 259 eurus. Pagal Europos Komisijos siūlymus 2027 metais lietuviai gautų kiek daugiau nei 200 eurų, o tai sudarytų 78 proc. vidurkio.
Susitikęs su Briuselyje ketvirtadienį protestavusiais Lietuvos ūkininkais G. Nausėda žadėjo siekti, kad jau kitąmet išmokos pasiektų 196 eurus, kaip buvo sutarta prieš septynerius metus.
Briuselio pareigūnai teigia, kad 196 eurų tikslo nepavyko pasiekti, nes per šį laikotarpį Lietuvoje gerokai išaugo dirbamos žemės plotai, o pinigų suma buvo fiksuota pagal ankstesnius duomenis.
Ignalinos atominės elektrinės uždarymo darbams siūloma skirti 490 mln. eurų. Lietuva būtų įpareigojama pridėti 14 proc. savo lėšų. Europos Komisija siūlė kiek daugiau pinigų, bet kartu norėjo užkrauti didesnius įpareigojimus ir Lietuvos biudžetui – atitinkamai 552 mln. ir 20 proc. Lietuvos Vyriausybė prašė 780 mln. eurų.
Lietuva taip pat prašo padidinti finansavimą Karaliaučiaus tranzito schemai, pagal kurią 400 tūkst. Rusijos piliečių kasmet kerta Lietuvą pagal supaprastintą tvarką. Lietuva prašo 215 mln. eurų, ES institucijos kol kas siūlo 139 mln. eurų.
Papildomą įtampą kelia tai, kad naujasis biudžetas mažėja dėl britų pasitraukimo iš ES. Sanglauda ir žemės ūkis taip pat gaus mažiau pinigų dėl to, kad atsiranda nauji prioritetai, tokie kaip klimato kaita, migracija, bendra gynybos politika ir saugumas.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama
