FacebookKol Europos Parlamentas (EP) ragina kovoti su dezinformacija, dalis jų narių naudojasi savo statusu ir Europarlamento techniniais pajėgumais tą Kremliaus propagandą skleisti.
EP didele balsų dauguma (552 europarlamentarams – už, 81 – prieš ir 60 susilaikė) trečiadienį patvirtino Specialiojo komiteto užsienio šalių kišimosi į visus demokratinius procesus ES, įskaitant dezinformaciją, klausimais išvadas. Jose teigiama, kad dėl teisės aktų spragų ir nepakankamai koordinuojamų ES šalių veiksmų trūksta supratimo apie užsienio šalių, daugiausia Rusijos ir Kinijos, kišimąsi ir manipuliavimą informacija. Be to, kare prieš Ukrainą Rusija platina precedento neturinčią piktavalę dezinformaciją ir naudoja informaciją kaip ginklą. Todėl raginama sukurti bendrą ES kovos su dezinformacija strategiją, be kita ko, parengiant specialias sankcijas, taikytinas už užsienio šalių kišimąsi ir dezinformacijos kampanijas.
Dieną prieš balsavimą nuotolinėje spaudos konferencijoje pristatant šias išvadas, minimo komiteto narė Europos liaudies partijos frakcijos vicepirmininkė Rasa Juknevičienė atkreipė dėmesį į tai, kad ir pačiame EP yra Kremliaus propagandininkų ir kolaborantų. Ji konkrečiai įvardijo Latvijos atstovę Tatjaną Ždanoką (Žaliųjų frakcija) ir estę Yaną Toom („Atnaujinkime Europą“ grupė) – dažną svečią Kremliaus propagandininko Vladimiro Solovjovo laidose.
„Turime pradėti kalbėti atvirai, ką tai reiškia. Tai ne demokratija, tai ne žodžio laisvė – tai kolaboravimas. Laikas apie tai kalbėti labai atvirai“, – teigė R. Juknevičienė.
Visi jie maištaudami prieš ES suteikia ginklų teroristui iš Rytų toliau stiprinti savo propagandos mašiną.
T. Ždanoka seniai žinoma tiek dėl savo prokremliškų pasisakymų, tiek dėl ypač aktyvios už šnipinėjimą Rusijai nuteisto Algirdo Paleckio gynybos. Žvilgtelėjus į jos „Facebook“ paskyrą matyti, kad ji vos ne kiekvieną savaitę naudojasi EP studija, kad skleistų Rusijos propagandą.
Kiek anksčiau kitas EP narys iš Lietuvos Petras Auštrevičius paviešino „Putino draugų“ sąrašą, kurie nepalaikė kovo 1 d. Rusijos agresiją prieš Ukrainą smerkiančios rezoliucijos. Be T. Ždanokos, ten išvardinti Marcelis de Graaffas (Identiteto ir demokratijos frakcija); Francesca Donato (nepriklausoma); Ioannis Lagos (nepriklausomas); Lefteris Nikolaou-Alavanosas (nepriklausomas); Papadakis Kostas (nepriklausomas); taip pat aktyvūs A. Paleckio gynėjai ir NATO priešininkai Clare Daly ir Mickas Wallace’as iš LEFT; Özlemas Demirelas (LEFT); Sandra Pereira (LEFT); João Pimenta Lopesas (LEFT); Martinas Schirdewanas (LEFT); Miguelis Urbánas Crespo (LEFT).
Facebook„Visi jie maištaudami prieš ES suteikia ginklų teroristui iš Rytų toliau stiprinti savo propagandos mašiną“, – savo „Facebook“ paskyroje teigė P. Auštrevičius.
Kartu politikas pabrėžė, kad dalis išvardytų kolegų yra ne tik „Putino draugai“, bet dar ir aktyvūs antivakseriai. Be to, kad minėta italė F. Donato griežtai smerkia NATO plėtrą, ji buvo viena iš 5 europarlamentarų, kurie kartu su pasauliniam sąmokslui karą paskelbusiu EP nariu Stasiu Jakeliūnu, pasirašė kreipimąsi į ES vadovybę ir Belgijos valdžią dėl reikalavimo išsiaiškinti tariamus riaušių sukėlėjus per „taikų“ antivakserių protestą Briuselyje sausio mėnesį. Gruodį S. Jakeliūnas ir F. Donato bei keli kiti EP nariai surengė spaudos konferenciją, kurioje pasmerkė Europos Komisijos vadovės Ursulos fon der Leyen „planus“ įvesti privalomą COVID-19 vakcinaciją, nors tokių planų ir galių Komisija neturėjo.
Beje, įdomu, kad trečiadienį balsuojant dėl minėtų Specialiojo komiteto išvadų dėl dezinformacijos S. Jakeliūnas susilaikė (kitas EP narys iš Lietuvos Viktoras Uspaskichas nedalyvavo, visi kiti 9 Lietuvos atstovai palaikė). Vasario pradžioje valstiečiai, su kuriais jis pateko į EP, atsiribojo nuo S. Jakeliūno, nes jis irgi susilaikė balsuojant dėl skubios finansinės paramos Ukrainai.
„Vasario 15 d. Parlamente balsavome ne dėl „paramos kariaujančiai Ukrainai“, bet dėl paskolos jai. Tuomet Rusija dar nebuvo pradėjusi karo ir maniau, kad diplomatų bei politikų pastangomis jo bus išvengta. Klydau“, – vėliau prisipažino S. Jakeliūnas bei pridūrė, kad tapo trolių atakų auka ir dėl to ketino kreiptis į Generalinę prokuratūrą.
