Orestas Gurevičius/ELTAUžsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui prakalbus apie galimus košmariškus scenarijus ir būtinybę Lietuvai permąstyti šalies nacionalinio saugumo koncepciją, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariai vieningai sutaria – situacija geopolitinėje erdvėje išties įtempta, o Lietuvos pasirengimas atremti galimas grėsmes nėra pakankamas. Parlamentarai pabrėžia – šiuo klausimu „bandoma vytis laiką“.
Ir nors sutaria, kad būtina spartinti sprendimų įgyvendinimą ir galvoti apie didesnį finansavimą gynybai, valdančiųjų atstovų ir opozicijos nuomonės vienu klausimu išsiskiria – Seimo mažumai priklausantys NSGK nariai beda pirštu į paties G. Landsbergio pastaruosius trejus metus vykdytą užsienio politiką, kuri, pasak jų, ir apsunkina Lietuvos saugumo situaciją. Opozicijoje dirbančius parlamentarus taip pat glumina išsiskiriančios užsienio reikalų ir krašto apsaugos ministrų pozicijos – esą vienas situaciją pernelyg dramatizuoja, kol kitas demonstruoja „olimpinę ramybę“.
L. Kasčiūnas: kiekvieną rytą turime užduoti klausimą, ką padarėme, kad rytoj būtume saugesni
Seimo NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas antrina konservatorių lyderiui – situacija išties neramina ir ragina susimąstyti apie papildomus žingsnius šalies gynybiniams pajėgumams stiprinti.
„Kiekvieną rytą reikia sau užduoti klausimą – ką šiandien padarėme, kad rytoj būtume stipresni. Ir su tokiu požiūriu reikia judėti į priekį“, – Eltai teigė L. Kasčiūnas, pažymėdamas, kad Lietuva turi galvoti ne tik apie pasirengimą konvenciniam karui, bet ir įvertinti įvairių provokacijų, diversijų grėsmes.
„Jeigu ukrainiečiai bus priverti daryti nepalankias paliaubas pagal rusiškas sąlygas, siūlau įjungti laikmatį ir skaičiuoti valandas iki naujo karo – ar prieš Ukrainą, ar kur kitur. Turime suprasti, kad laikas labai brangus“, – kalbėjo NSGK pirmininkas.
Politikas tikina kartu su kolegomis Seime dedantis pastangas, jog tam tikri geopolitines realijas atliepiantys pokyčiai krašto apsaugos sistemoje būtų įgyvendinti – TS-LKD narys primena komendantūrų ir pilietinio pasipriešinimo iniciatyvas, ragina stiprinti ir efektyvinti kariuomenės rezervą.
Žygimantas Gedvila/ELTANors pažymi ženklų NATO sąjungininkų vaidmenį, kaip man ir užsienio reikalų ministras, L. Kasčiūnas leidžia suprasti, kad pasitikėti tik 5-ojo straipsnio garantijomis nereikėtų. Svarbu, anot parlamentaro, rengtis ir tokiems scenarijams, kai Lietuvai gali tekti kurį laiką priešą atremti savo jėgomis.
„Turime turėti ginkluotąsias pajėgas, kurios galėtų laimėti mūšius, laimėti karą. Turime suvokti, kad pradžioje tikrai gali tekti kautis patiems, turime būti pasiruošę tai daryti“, – tvirtino jis.
Seimo narys taip pat sureagavo į G. Landsbergio priekaištus dėl vis nutylančių diskusijų apie visuotinį šaukimą. L. Kasčiūnas akcentuoja – ne tik jis, bet ir didžioji dauguma konservatorių nuosekliai rėmė privalomos karinės tarnybos modelį. Tačiau, tęsė jis, pirmiausiai Seime laukiama Krašto apsaugos ministerijos ketinamų pateikti šaukimo tvarkos pokyčių – kol įstatymo projektai nepasiekė parlamento darbotvarkės, diskusijos dėl tarnybos pertvarkų, anot L. Kasčiūno, lieka tik teoriniame lygmenyje.
„Kol kas tos reformos Seime neturime, ji dar ne parlamente“, – apgailestavo jis.
R. Lopata: visi požymiai rodo – praktiškai laiko nebeturime
Kitas valdančiųjų atstovas NSGK, liberalas Raimundas Lopata, rodos, situaciją vertina dar pesimistiškiau nei šalies diplomatijos vadovas G. Landsbergis. Politikas konstatuoja – stiprinant gynybos pajėgumus, „bandoma vytis laiką“.
„Tie analitikai, kuria aiškina, kad mes turime 5, 7 ar daugiau metų – jie klysta. Visi požymiai rodo – praktiškai mes neturime laiko. Formaliai žiūrint – gal 2 metus, bet ne daugiau. Ir per tą laiką mes tik paruošime infrastruktūrą, kurią reikėjo padaryti prieš 10 metų. Galėtų būti daug dalykų įvairiems tyrimams, kodėl taip atsitiko, kur buvo politikai, kur jų atsakomybė ir pan.“ – komentuodamas G. Landsbergio pareiškimus teigė R. Lopata, referuodamas į ankstesnių kadencijų Vyriausybių pasyvų veikimą nacionalinio saugumo srityje.
Eltos kalbintas parlamentaras taip pat sutiko, kad nei Lietuvos visuomenėje, nei Vakarų lyderių mąstysenoje paradigminio lūžio neįvyko. Anot R. Lopatos, nors viešai pareiškiama, kad grėsmės yra realios ir privalu rengtis Kremliaus atakoms, politikui susidaro įspūdis, kad tai realiai nėra suvokiama.
Andrius Ufartas/ELTA„Nors Lietuvoje kalbama daug, bet vaikštome atsipūtę. Ne vienas ir ne vienos Europos Sąjungos valstybės ministras yra pareiškęs apie tai, kad iš tikrųjų atėjo metas ruoštis karui. Bet ar tai suvokiama plačiau? Man atrodo, kad ne“, – apgailestavo jis.
Todėl klausiamas, ką, pasak ministro, košmariškų scenarijų akivaizdoje Lietuva dar gali padaryti, R. Lopata nurodė, kad būtina tęsti pradėtus darbus. Tačiau jis pabrėžė, kad viskas turi vykti gerokai greičiau.
„Daryti tai, ką turime daryti – tik su dar didesniais tempais. Daugiau apie tai kalbėti, įtikinėti savo kolegas Europoje – kad iš tikrųjų artėja paradigminiai momentai“, – kalbėjo R. Lopata, atkreipdamas dėmesį ir į krašto apsaugos sistemai skiriamus biudžeto asignavimus.
„Mes negalime kurti divizijos, ruošti dirvą ir priimti brigadą, daryti visuotinį šaukimą – iš kur paimsime tam pinigus? Kas nors pasakė?“ – retoriškai kėlė klausimus jis.
„Košmariški laikai gali laukti – jeigu iš tikrųjų nieko nepulsime daryti. Jau seniai reikėjo viską padaryti“, – apibendrino politikas.
S. Skvernelis: atrodytų, kad G. Landsbergis yra opozicijos atstovas
Nors ir sutinka, kad geopolitinės įtampos kelia nerimą, opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis stebisi G. Landsbergio retorika. Ekspremjeras svarsto, kad tokius užsienio reikalų ministro pasisakymus galėjo galbūt paskatinti tarptautinių institucijų kuluaruose išgirstos mintys apie galimą karinį konfliktą. Dar keisčiau, tęsė jis, kad krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, pasak jo, situaciją nušviečia visiškai kitomis spalvomis.
„Viena vertus, toks visiškai nevilties ir pesimizmo persmelktas pasisakymas. Atrodytų, kad ponas Landsbergis yra opozicijos atstovas – lyg tris metus jis, kaip pagrindinės partijos pirmininkas, ir visa valdančioji dauguma bei Vyriausybė būtų kažką dariusi, kad tokio pesimizmo nebūtų“, – ironizavo S. Skvernelis.
„Pasiklausius krašto apsaugos ministro, nuotaikos yra visai kitokios. Kai posėdyje buvo kalbama apie logistinius dalykus, susijusius su NATO brigados buvimu Lietuvoje, matome olimpinę ramybę ir pasakymą, kad finansavimo nei šiais, nei kitais metais numatyti nepavyksta“, – Eltai savo nuomonę išdėstė parlamentaras, pridurdamas, kad dar kitaip situaciją ragina vertinti kariuomenės vado, generolo Valdemaro Rupšio prognozės dėl divizijos įsteigimo.
Visgi, klausiamas, kodėl Lietuva susidūrė su tokia situacija ir vėluoja pasirengti galimiems kariniams iššūkiams, S. Skvernelis atkreipė dėmesį į, anot politiko, ydingą šalies užsienio politiką. Todėl ir G. Landsbergio replikos apie kardinaliai skirtingą situaciją kaimynėje Lenkijoje ankstesnės kadencijos Vyriausybės vadovą glumina.
„Kalbant apie tai, dėl ko jis virkauja, žiūrėdamas į Lenkiją, kiek Lenkija skiria gynybai – pamiršta kelis esminius dalykus. Pirma, Lenkija niekada nedarė jokių avantiūrų ir kvailysčių užsienio politikoje, kuri mažintų Lenkijos ekonomikos galimybės, eksportą, kuri naikintų atskiri ekonomikos sektoriai“, – teigė S. Skvernelis, referuodamas į trintis su Pekinu.
Andrius Ufartas/ELTABe to, tęsė NSGK narys, Lenkija sugebėjo suderinti ir didesnius krašto apsaugos finansavimo poreikius, ir išlaikyti nuosekliai gyventojams palankią socialinę politiką. Tai, S. Skvenrelio manymu, ir lėmė esminę Varšuvos sėkmę.
„Lenkai drastiškai padidino finansavimą gynybai, bet absoliučiai nieko nedarė, kad būtų silpninama socialinė politika. Atvirkščiai, buvo sotūs paketai, kai kalbame apie socialinę politiką“, – sakė ekspremjeras.
Todėl, apibendrindamas konstatavo S. Skvernelis, neužtenka tiesiog kalbėti apie grėsmingą Lietuvos padėtį – reikia ieškoti sprendimų dėl didesnių lėšų krašto apsaugai ir imtis realių sprendimų.
„Reikia dirbti. Reikia kryptinai dirbti, kad tie darbai būtų padaryti. Dabar tik kalbame arba darome į priešingas puses. Čia esminis dalykas. Jeigu bus tik tokios diskusijos ir nebus konkrečių sprendimų – niekur nepajudėsime“, – akcentavo jis.
D. Gaižauskas: G. Landsbergis prabudo kaip Pilypas iš kanapių
S. Skverneliui antrino ir buvęs jo bendražygis, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovas NSGK Dainius Gaižauskas. Politikas tikina, kad G. Landsbergis nieko naujo nepasakė – pasak jo, apie būtinybę ruoštis galimam kariniam konfliktui kalbama nebe pirmus metus. Tačiau „valstietį“ labiausiai stebina tai, kad vienam iš valdančiosios daugumos lyderių kalbant apie grėsmes, koalicija priima priešingus sprendimus.
„Viena kalba, o visiškai ką kita daro“, – Eltai situaciją komentavo D. Gaižauskas.
„Puikiai suprantu – Gabrielius Landsbergis dabar pabudo kaip Pilypas iš kanapių“, – netikėtą užsienio reikalų ministro retorikos pokytį įvertino jis.
Kaip ir S. Skvernelis, taip ir D. Gaižauskas nurodė, kad situacijos negelbėja pašliję santykiai su Kinija, pernelyg kuklus gynybos sektoriaus finansavimas. Be to, pabrėžė NSGK pirmininko pavaduotojas, tam tikrų klausimų sprendimui trukdo Vyriausybės neveiksnumas – „valstietis“ atkreipia dėmesį, kad komendantūrų įstatymo pokyčiai stringa būtent dėl skirtingos nuo L. Kasčiūno ministro A. Anušausko pozicijos.
Marius Morkevičius/ELTA„Vyriausybė kalba apie grėsmes, bet komendantūrų tvarkos neparuošia, nes krašto apsaugos ministrui tai netinka“, – teigė jis.
„Krašto apsaugos ministras miega. Šimonytę bandžiau pajudinti – išvis mandrai atsakinėja į klausimus, į niekur nesikiša. Jų žodžiai ir veiksmai skiriasi kaip diena ir naktis. Niekas nepadaryta“, – tvirtino Seimo narys.
Galiausiai, D. Gaižauskas svarstė, kodėl G. Landsbergio įspėjimai dėl galimų grėsmių viešojoje erdvėje pasirodė būtent dabar. Politikas neatmeta, kad tai yra susiję su artėjančiais rinkimais.
„Kad tas dėmesys dar labiau sujautrėtų, dabar jie pradeda vėl gąsdinti, piešti ryškesnėmis spalvomis. Nors ir taip tos grėsmės yra, bet jie tirštins ir fokusuosis į tą sritį, bandydami pasisavindami darbus, kurių nepadarė“, – prognozavo D. Gaižauskas.
Kaip pranešta anksčiau, užsienio reikalų ministras G. Landsbergis išskirtiniame interviu Eltai užsiminė apie būtinybę Lietuvai kuo greičiau įvertinti savo saugumo koncepciją. Pasak politiko, po Šaltojo karto sukonstruota pasaulio struktūra byra akyse, tačiau Lietuvoje apie iškilusias egzistencines grėsmes vis dar vengiama kalbėti.
„Aš negaliu pasakyti, kad mes esame šiandien pradėję diskusiją, kuri atlieptų realią geopolitinę padėtį už Lietuvos sienų. Nepaisant to, kad mes remiame Ukrainą ir tai yra vienas labiausiai valstybę vienijančių klausimų, mes nedrįsome iki galo pasakyti, kiek tiesiogiai tai yra susiję su mūsų saugumu“, – išskirtiniame interviu Eltai sakė G. Landsbergis.
„Aš manau, kad Lietuva privalo aktyviai galvoti apie saugumo koncepcijos ir saugumo piramidės, kuri pastatyta prieš 30 metų, pokyčius“, – laidoje „ELTA kampas“ akcentavo ministras.
Kalbėdamas apie Lietuvai ir rytiniam NATO flangui gręsiančias karines grėsmes, politikas pažymėjo, kad liko tik vienintelis nežinomasis – klausimas, kada tai atsitiks.
„Aš negaliu pasakyti, kada jis bus. Gal dešimtmetis, gal penkeri metai, gal keleri metai. Man yra labai sunku pasakyti. Bet laiko – tą tikrai jaučiu ir labai aiškiai suvokiu – galime turėti labai nedaug“, – teigė politikas.
