JAV ir NATO sąjungininkai įdėmiai stebi Rusijos žvanginimus branduoline ginkluote, kartu nesiruošia mažinti paramos Ukrainai ir žada toliau stiprinti rytinį flangą. Apie tai apskritojo stalo diskusijoje su žurnalistais Aljanso būstinėje, kurioje dalyvavo ir IQ biuro Briuselyje vadovas Evaldas Labanauskas, kalbėjo JAV ambasadorė NATO Julianne Smith.
– Norėčiau paklausti apie pokyčius Baltijos regione. Žinia, britai atitraukia didelę dalį pajėgų iš Estijos. Ar šis žingsnis kaip nors keičia JAV ir NATO karinį buvimą Baltijos šalyse, ypač Lietuvoje? Ar pajėgų atitraukimas reiškia, kad Baltijos šalyse saugumo situacija gerėja?
– Sakyčiau, kad NATO sąjungininkai nuo vasario 24 d. padarė labai daug perkeldami pajėgas į Rytų Europą. Žvelgiant iš JAV perspektyvos, nuo karo pradžios į šį regioną papildomai perdislokavome apie 20 tūkst. karių. Manau, kad iš visų sąjungininkių girdėjote tvirtus įsipareigojimus dėl pasiryžimo užtikrinti saugumą Rytų Europoje.
Pirmas žingsnis, kurį žengėme, – padvigubinome tarptautinių batalionų skaičių Rytų Europoje. Kaip pamenate, po to, kai 2014 m. Rusija aneksavo Krymą, NATO įsteigė keturis daugianacionalinius batalionus trijose Baltijos šalyse ir Lenkijoje. Po Rusijos invazijos į Ukrainą šių metų vasario 24 d. įsteigėme dar keturis. Tai buvo pirmas žingsnis.
