Meniu
Prenumerata

trečiadienis, liepos 17 d.


NATO VIRŠŪNIŲ SUSITIKIMAS
J. Stoltenbergas: NATO pakvies Ukrainą į Aljansą, kai šalys narės sutars dėl to sąlygų
BNS
Andrius Ufartas/ELTA
Rishi Sunak, Joe Biden, Jensas Stoltenbergas.

Kvietimas Ukrainai stoti į NATO bus įteiktas, kai Aljanso šalys sutars dėl to sąlygų, antradienį vykstant Aljanso viršūnių susitikimui Vilniuje paskelbė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

„Mes aiškiai pasakėme, kad mes pateiksime kvietimą Ukrainai stoti į NATO, kai Aljanso šalys sutars dėl sąlygų“, – per spaudos konferenciją po NATO šalių vadovų susitikimo sakė J. Stoltenbergas.

Aljansas taip pat sutarė atleisti Ukrainą nuo Narystės veiksmų plano (angl. Membership Action Plan, MAP) vykdymo. J. Stoltenbergas pabrėžė, kad taip Ukrainos kelias į NATO sutrumpės „nuo dviejų žingsnių iki vieno žingsnio“.

NATO lyderiai taip pat nutarė įsteigti NATO ir Ukrainos tarybą bei patvirtino ilgalaikės paramos Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms planą.

„Šiandien sąjungininkai sutarė dėl trijų elementų paketo, skirto priartinti Ukrainą prie NATO. Pirma, nauja daugiametė pagalbos programa, padedant Ukrainai pereiti nuo sovietinės eros prie NATO standartų, (...) antra, sukurti NATO-Ukrainos tarybą, konsultacijų ir sprendimų forumą, kur susitiktume lygūs su lygiais, trečia, mes įtvirtinome, kad Ukraina taps NATO nare“, – kalbėjo J. Stoltenbergas.

Antradienį Aljansui viršūnių susitikime vykstant diskusijoms dėl Kyjivo narystės perspektyvų. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sukritikavo NATO dėl neryžtingumo ir silpnumo, pažymėjęs, kad formuluotė susijusi su kvietimu tapti NATO nare, o ne su Ukrainos naryste.

„Tai beprecedentis ir absurdiškas dalykas, kai nenustatytas nei kvietimo, nei Ukrainos narystės laikas. O tuo pat metu pridedama miglota formuluotė apie „sąlygas“ net dėl Ukrainos pakvietimo. Atrodo, kad nėra pasirengimo nei pakviesti Ukrainą į NATO, nei padaryti ją Aljanso nare“, – tviteryje rašė V. Zelenskis.

Per spaudos konferenciją paklaustas, kaip reaguoja į V. Zelenskio kritiką, NATO generalinis sekretorius teigė, kad Ukrainai nusiųsta „stipri ir pozityvi žinutė“.

„Tai, dėl ko sąjungininkai šiandien sutarė, yra stipri, vieninga ir pozityvi žinutė Ukrainai, ne tik apie paramą, bet ir apie kelią link narystės“, – teigė J. Stoltenbergas.

Perklaustas, kaip reaguoja Ukrainos prezidento žodžius dėl „absurdiško dalyko“, nenustačius grafiko narystės laikui, j. Stoltenbergas kartojo, kad NATO sutarė dėl reikšmingo paramos Kyjivui paketo ir nurodė kelio į narystę planą.

J. Stoltenbergas teigė, tai yra pasiūlytas „praktinis kelias Ukrainai judėti link NATO“, o komunikato tekste yra įvardytas kvietimas.

„Niekada nebuvo stipresnės žinutės nuo NATO, jokiu metu, tiek kalbant apie politinę žinutę, kuri išėjo dėl narystės, ir konkrečios sąjungininkių karinės, praktinės paramos“, – pažymėjo NATO generalinis sekretorius.

Ukrainos narystės Aljanse perspektyva buvo pagrindinis diskusijų NATO viršūnių susitikime klausimas. Kyjivas iki šiol ragino partnerius įsipareigoti dėl šalies narystės po karo, o Vakarai laikėsi pozicijos, jog šiuo metu Aljansas turi koncentruotis į praktinę paramą.

Lyderiai pasmerkė Rusijos agresiją

Antradienį patvirtiname Vilniaus viršūnių susitikimo komunikate NATO lyderiai taip pat dar kartą pasmerkė Rusijos veiksmus, pabrėždami, kad jos pradėtas neišprovokuotas karas prieš Ukrainą „rimtai pakenkė euroatlantiniam ir pasauliniam saugumui“.

Aljanso lyderiai pakartojo, jog Maskva atsakinga už karo nusikaltimus ir „kitus žiaurumus, tokius kaip išpuoliai prieš civilius gyventojus, įskaitant priverstinį vaikų deportavimą ir su konfliktais susijusį seksualinį smurtą“.

Pažymima, kad Kachovkos užtvankos sunaikinimas išryškino žiaurias Rusijos pradėto karo pasekmes, be to, jis padarė didelį poveikį aplinkai, branduolinei saugai, energijos ir maisto saugumui, pasaulio ekonomikai ir milijardų žmonių gerovei visame pasaulyje.

Kaip grėsmė įvardijamos Rusijos ginklavimasis ir karinis buvimas Baltijos, Juodojoje, Viduržemio jūrose, Arkties regione, didelio masto slaptos pratybos ir kiti provokatyvūs veiksmai šalia NATO sienų, suintensyvėję „hibridiniai veiksmai“ prieš NATO valstybes ir partneres, įskaitant kibernetines kenkėjiškas veiklas ir neteisėtus žvalgybos veiksmus. NATO įsipareigoja tobulinti priemones kovai su šiais veiksmais.

Aljanso valstybių vadovai paragino Rusiją stabdyti agresiją prieš Ukrainą bei „visiškai ir besąlygiškai“ atitraukti pajėgas bei karinę techniką iš jos tarptautinės bendruomenės pripažintos teritorijos bei teritorinių vandenų.

Kartu valstybės paragintos netiekti jokios pagalbos Rusijai, kuri palengvintų jos karinius veiksmus.

Aljanso lyderiai įvardijo ir Baltarusijos vaidmenį suteikiant savo teritoriją Rusijai kaip platformą kariniams veiksmams prieš Ukrainą.

„Ypač Baltarusija, bet taip pat Iranas, turi užbaigti savo bendrininkavimą su Rusija ir grįžti prie tarptautinės teisės laikymosi“, – skelbiama dokumente.

Atkreipiamas dėmesys, jog Rusija gilina karinę integraciją su Baltarusija, dislokuodama šalyje pažangius savo pajėgumus ir karius, o tai turi įtakos regiono stabilumui ir Aljanso gynybai, taip pat Minskas raginamas stabdyti „piktybinę veiklą prieš kaimynus“ ir laikytis tarptautinės teisės, esminių žmogaus teisių ir laisvių principų.

Dokumente taip pat pažymima, kad NATO „nesiekia konfrontacijos ir nekelia jokios grėsmės Rusijai“.

2023 07 11 19:46
Spausdinti