Julius Kalinskas/ELTANATO vadovas Jensas Stoltenbergas pirmadienį po susitikimo su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda parodų centre „Litexpo“ surengtoje spaudos konferencijoje teigė besitikintis, kad Ukrainos narystė NATO viršūnių susitikime bus užtvirtinta, tačiau konkrečius pažadus dalyti vengė.
J. Stoltenbergas į Vilnių atvyko pirmadienį po pietų ir iškart susitiko su G. Nausėda. Rytoj abu dalyvaus Vilniuje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime, kur vienu svarbiausių klausimų taps Ukrainos gynyba ir jos ateitis Aljanse.
„Konsultacijos jau vyksta, kiti susitikimai vyks šiandien, bet esu įsitikinęs, kad visos sąjungininkės sutars dėl tvirtos žinios kalbant apie Ukrainą, – į „Politico“ žurnalistės užduotą klausimą atsakė J. Stoltenbergas. – Jokio galutinio sprendimo dar nebuvo priimta ir esu tikras, kad susitikime priimsime vieningą žinią dėl Ukrainos.“
NATO viršūnių susitikime lyderiai spręs dėl Osle pasiūlyto Ukrainos narystės paketo, kurio trys svarbiausi aspektai, anot J. Stoltenbergo, yra padėti priartinti Ukrainos kariuomenę prie NATO standartų, įkurti NATO Ukrainos tarybą, kurioje dalyvautų ir pats V. Zelenskis, bei panaikinti reikalavimą Ukrainai įgyvendinti įprastą narystės veiksmų planą pereinant nuo trijų žingsnių plano iki vieno. „Tai, kad mes apskritai priėmėme tokį paketą Osle, jau bus stipri, tvirta žinia, kai lyderiai susitiks kartu“, – teigė NATO vadovas.
Tačiau kitų konkrečių pažadų Ukrainai dėl narystės NATO generalinis sekretorius dalyti vengė. „Galutiniai sprendimai bus priimami tuomet, kai mes visi sutarsime, lyderiai susitinka rytoj. Dabar dar per anksti skelbti kažkokius konkrečius sprendimus ir formuluotes, – sakė J. Stoltenbergas. – Svarbu pasakyti, kad visos sąjungininkės sutaria, jog Ukraina taps Aljanso nare ir NATO durys lieka atviros. (...) Dabar pati skubiausia užduotis yra užtikrinti, kad Ukraina išgyventų kaip suvereni valstybė Europoje. Jei ji išgyvens, nereikės diskutuoti dėl narystės klausimo.“
Prezidentas G. Nausėda dar kartą pabrėžė Ukrainos narystės NATO svarbą. „NATO trijų žingsnių atsisakymas jau yra svarbus, – kalbėjo Lietuvos prezidentas. – Tačiau mums svarbu išgirsti aiškų signalą, kad Ukrainos narystė yra galima, kai sąlygos leis, ir kad šiuo požiūriu mes turime pajudėti toliau nei kad Bukarešto viršūnių susitikimas, kuris kalba tik apie atviras NATO duris. Noriu išvengti to, kad narystė NATO nepasidarytų kaip horizontas – kuo arčiau artėji, tuo labiau jis nuo tavęs tolsta.“
Prezidentas pabrėžė dabartinės Ukrainos kariuomenės tvirtumą – pusantrų metų už savo laisvę ir suverenitetą kovojanti valstybė turi realios patirties kovose su Rusija ir nesimoko kovoti tik iš vadovėlių.
Sekmadienį susitikęs su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda V. Zelenskis teigė neturintis vilties, kad Ukraina į NATO bus priimta, kol tęsiasi karas, tačiau išreiškė lūkestį, jog NATO viršūnių susitikime Ukrainai bus suteiktos aiškios garantijos dėl narystės ateityje.
Susitikę J. Stoltenbergas ir G. Nausėda taip pat aptarė Lietuvos ir visų Rytų flango gynybos svarbą bei būtinybę didinti Aljanso finansavimą gynybai. „Saugumo situacija komplikuojasi, atsiranda naujų faktorių, į kuriuos turime atsižvelgti“, – teigė Lietuvos prezidentas, paminėdamas karinės rusų grupuotės „Wagner“ atsiradimą Baltarusijoje ir taip pat šioje kaimyninėje valstybėje dislokuotus branduolinius ginklus. Abu vadovai taip pat pabrėžė didesnio NATO valstybių narių gynybos finansavimo svarbą, džiaugėsi, kad į NATO viršūnių susitikimą atvyksta ir naujausios Aljanso narės Suomijos lyderiai, bei išreiškė viltį, kad netrukus prie jų galės prisidėti ir Švedija.
