Julius Kalinskas/ELTAPaskutinėje spaudos konferencijoje NATO viršūnių susitikime Vilniuje NATO vadovas Jensas Stoltenbergas teigė, kad per dvi pastarąsias dienas Aljanso valstybių narių lyderiai priėmė reikšmingų susitarimų dėl NATO ir visos Europos saugumo, Ukrainos ir partnerystės su Ramiojo vandenyno regiono šalimis.
„Per dvi dienas priėmėme reikšmingų susitarimų dėl pačių smulkiausių gynybos planų, sustiprinome įsipareigojimą didinti investicijas gynybai, priartinti Ukrainą prie NATO ir teikti jai paramą, gilinti partnerystes visame pasaulyje“, – tvirtino J. Stoltenbergas.
Anot NATO vadovo, nuo šiol su Ukraina NATO lyderiai naujai įsteigtoje NATO ir Ukrainos taryboje susitiks kaip lygūs, tuo siekiama priartinti Kyjivą prie NATO. Taip pat paskelbta ir žinia dėl milijoninės paramos Ukrainai šiai ginant savo teritoriją ir laisvinant ją nuo priešų. Susitikime sutarta dėl pagalbos Ukrainos kariuomenei pereinant prie NATO standartų, o kvietimas tapti Aljanso nare šaliai bus suteiktas tada, kai ji atitiks visus sąjungininkų reikalavimus. „Tai stipri, vieninga ir aiški žinia iš susitikimo“, – teigė J. Stoltenbergas.
NATO viršūnių susitikime Vilniuje taip pat vyko daug dvišalių susitikimų su Australijos, Pietų Korėjos, Naujosios Zelandijos ir Japonijos vadovais. Anot NATO generalinio sekretoriaus, tai, kas vyksta Europoje, svarbu ir Ramiojo vandenyno regione, ir atvirkščiai. „Maskvos karas prieš Ukrainą reikalauja dar glaudesnio bendradarbiavimo tarp NATO, Europos Sąjungos ir Ramiojo vandenyno šalių“, – teigė jis.
NATO smerkia Šiaurės Korėjos branduolinę politiką, kuri kelia nestabilumą visame regione ir pažeidžia Jungtinių Tautų Saugumo tarybos rezoliucijas, įsipareigoja dar giliau bendradarbiauti jūrų, kibernetinio saugumo ir klimato kaitų srityse. „Ir toliau bendradarbiausime, kad galėtume kartu užtikrinti taisyklėmis grįstą pasaulio tvarką“, – kalbėjo J. Stoltenbergas.
„Mums kyla didžiausi saugumo iššūkiai per pastaruosius dešimtmečius, bet NATO yra pasiruošusi atliepti šį iššūkį, NATO šalys pasirengusios apginti savo piliečius. Noriu padėkoti prezidentui Gitanui Nausėdai, Lietuvos Vyriausybei ir gyventojams, kad priėmė mus šiame istoriniame susitikime, jūsų lauksiu kitame susitikime, kuriame žymėsime NATO jubiliejų“, – kvietė J. Stoltenbergas.
Žurnalistės iš auditorijos paklaustas, ar Ukrainos narystės NATO klausimas vėliau negalės būti naudojamas derybose su Rusija dėl karo pabaigos, NATO generalinius sekretorius teigė, kad iš šio susitikimo negalėjo išeiti aiškesnė ir tvirtesnė žinutė, kad Ukraina ateityje tikrai taps Aljanso nare. Jo teigimu, dabar svarbiausias uždavinys – suteikti Kyjivui kuo daugiau ginkluotės, kad jis galėtų sėkmingai apsiginti ir užtikrinti savo nepriklausomybę. Be to, derybos galės būti rengiamos tik tada, kai Ukraina jausis tam pasirengusi.
„Jokių sprendimų apie Ukrainą be Ukrainos – toks mūsų moto, – tvirtino J. Stoltenbergas. – Karine prasme palaikysime Ukrainą tam, kad jos derybinės pozicijos būtų stipresnės. Tai nereiškia, kad NATO derėsis Ukrainos vardu.“
