KAMSutarus dėl gynybos finansavimo didinimo ir, tikėtina, apraminus baimes dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo kritiško požiūrio į NATO, lieka dar vienas Europai, ypač Rytiniam flangui (Lietuvai – taip pat) nerimą keliantis klausimas: JAV karių perdislokavimo planai.
Dar vasario mėnesį pirmą kartą atvykęs į NATO JAV gynybos sekretorius Pete’as Hegsethas įspėjo, kad Amerikos buvimas Europoje nesitęs amžinai, nes „JAV teikia pirmenybę atgrasymui nuo karo su Kinija Ramiojo vandenyno regione, pripažindamos realią ribotumo situaciją ir darydamos kompromisus dėl išteklių, kad atgrasymas nežlugtų“. Vėliau į žiniasklaidą nutekėjo įvairūs gandai, tarp kurių – kad JAV Gynybos departamento pareigūnai svarsto idėją išvesti iki 10 tūkst. karių iš Rytų Europos.
Galiausiai JAV atstovai pranešė, kad iki NATO viršūnių susitikimo Hagoje pajėgų Europoje peržiūros nepradės. Pirmadienį, Aljanso lyderių susitikimo išvakarėse, JAV ambasadorius NATO Matthew Whitakeris atskleidė, kada tikėtis daugiau žinių apie Pentagono planus.
„Tikimės, kad Pentagono vykdoma peržiūra bus baigta vasaros pabaigoje arba rudens pradžioje, tačiau konkrečius klausimus apie perdislokavimą norėčiau atidėti mūsų draugams Gynybos departamente, Pentagone“, – nuotolinės spaudos konferencijos metu kalbėjo ambasadorius.
Analitikų, kariškių ir politikų teigimu, amerikiečių karių išvedimas iš Europos ar net jų skaičiaus sumažinimas gerokai sumažintų atgrasymo nuo Rusijos galimybes ir kainuotų tiek europiečiams, tiek amerikiečiams. Vokietijos ekonomikos instituto („IW Cologne“) ataskaitoje perspėjama, kad Europai gali prireikti 10–12 metų, kad pakeistų pagrindinius JAV karinius pajėgumus.
„NATO glaudžiai bendradarbiausime su Pentagonu ir su savo sąjungininkais, kad išspręstume bet kokių sprendimų poveikį. Tokias konsultacijas NATO rengia kasdien, ištisus metus. Todėl dirbsime ranka rankon su savo sąjungininkais Europoje ir Kanadoje, kad užtikrintume, jog gynybos pajėgumuose neliktų saugumo spragų. Jei JAV iš bet kur perkeltų kokius nors pajėgumus, jie būtų pakeisti ir užtikrinta, kad jie būtų užbaigti tvarkingai ir organizuotai“, – ramino M. Whitakeris.
Apytikriais skaičiavimais, JAV pajėgų skaičius Europoje svyruoja nuo 70 tūkst. iki 90 tūkst. karių. Jų gerokai sumažėjo po Šaltojo karo, kai žemyne buvo dislokuota daugiau kaip 400 tūkst. JAV karių. Didžiausias Europoje JAV karių kontingentas – daugiau kaip 38 tūkst. – yra Vokietijoje, daugiau kaip 14 tūkst. – Lenkijoje, 12 tūkst. – Italijoje ir 10 tūkst. – Jungtinėje Karalystėje.
Lietuvoje rotaciniu pagrindu dislokuota apie 1 tūkst. amerikiečių karių. JAV sunkieji batalionai mūsų šalyje rotuojami nuo 2019 m., bet susitarimas kol kas galioja iki šių metų pabaigos. Lietuva norėtų priimti daugiau amerikiečių karių ir jau ilgą laiką siekia nuolatinio jų buvimo.
Tuo metu pirmadienį paskelbti Ronaldo Reagano instituto apklausos rezultatai rodo, kad 55 proc. amerikiečių nepritaria JAV pasitraukimui iš NATO, o 59 proc. pasisako už JAV karių skaičiaus didinimą Rytų Europoje. Kalbant apie NATO įsipareigojimą bendrai gynybai - senąjį penktąjį straipsnį - 71 proc. respondentų, įskaitant abiejų partijų daugumą, pritaria Amerikos karinės jėgos panaudojimui NATO sąjungininkams ginti, jei jie būtų užpulti.
