ScanpixNaujoje ataskaitoje JAV Strateginių ir tarptautinių studijų centras (CSIS) įspėja, kad labiausiai tikėtinas karo tarp NATO ir Rusijos scenarijus – plataus masto ataka prieš Baltijos šalis Estiją, Latviją ir Lietuvą, rašo „The Washington Times“
Ataskaitoje „Is NATO Ready for War?“ („Ar NATO pasirengusi karui?“) vertinamos Aljanso pastangos stiprinti gynybą ir atgrasymą nuo 2022 m. birželio mėnesį įvykusio NATO aukščiausiojo lygio susitikimo Madride.
Pasak analitikų, nuo Madrido NATO padarė „didelę pažangą“ gynybos išlaidų ir kolektyvinės gynybos pratybų srityje, taip pat visiškai integravo į Aljansą naujas nares Suomiją ir Švediją. Tačiau to gali nepakakti Rusijai atgrasyti.
„Nors NATO gali būti pasirengusi karui, lieka klausimas, ar ji pasirengusi kariauti (ir atgrasyti) ilgalaikį karą“, – teigiama antradienį paskelbtoje CSIS ataskaitoje, kurioje taip pat priduriama: „Kad pasiektų šį tikslą, sąjungininkės vis dar turi daugiau išleisti, didinti pramoninius pajėgumus, šalinti kritines pajėgumų spragas ir stiprinti nacionalinį atsparumą.“
Mažiau nei po mėnesio NATO vadovai susirinks Vašingtone į Aljanso 75-ųjų metinių aukščiausiojo lygio susitikimą. Po Sovietų Sąjungos žlugimo kai kurie abejojo, ar Aljansas apskritai gali atlikti svarbų vaidmenį pasaulyje po Šaltojo karo. Rusijos prezidento Vladimiro Putino 2022 m. vasarį įvykdyta invazija į Ukrainą viską pakeitė.
Atgrasymas Europos žemyne vėl virto Aljanso didžiosios strategijos pagrindu. NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad invazija paskatino „esminius mūsų atgrasymo ir gynybos pokyčius“.
Rusijos veiksmai Ukrainoje patvirtino daugelio nuogąstavimus, kad V. Putino vadovaujama Maskva sieks atgaivinti „stalinistinį šalių, kurios, jos nuomone, turėtų būti Kremliaus įtakos sferoje, pavergimą“.
„Šis karas rodo, kad blogiausio scenarijaus apie Rusijos „maksimalius ketinimus“, kuriuo istoriškai vadovavosi NATO planavimas, svarstymai yra pagrįsti artimiausioje ateityje, – teigiama CSIS ataskaitoje. – Akivaizdus V. Putino polinkis į agresiją, rizikos prisiėmimą ir strateginį klaidingą apskaičiavimą daro jį pavojingu priešininku, kurį sunku atgrasyti.“
Ekspertai mano, kad NATO strategams, mėginantiems numatyti V. Putino planus, labiausiai „įtemptas scenarijus“ tebėra su Rusija besiribojančių mažų Baltijos valstybių, kurios visos yra NATO narės, puolimas, o vienas iš labiausiai tikėtinų variantų – Suvalkų koridoriaus perkirtimas.
„Šio scenarijaus variantai pastaraisiais metais buvo aprašomi, žaidžiami kariniai žaidimai ir analizuojami, beveik tapę kliše, tačiau jo nereikėtų atmesti, – rašo CSIS. – Karinio planavimo žargonu kalbant, tai „labiausiai tikėtinas“ ir „pavojingiausias“ Rusijos veiksmų kursas.“
Patyrusi stulbinamų kovinių nuostolių Ukrainoje, Rusija dėl nacionalinės mobilizacijos ir karo ekonomikos, kurią remia Kinija, Iranas ir Šiaurės Korėja, beveik visiškai atstatė savo karines pajėgas iki prieškarinio lygio, pabrėžiama ataskaitoje.
„Keletas Europos lyderių perspėjo, kad Rusija per trejus, ketverius, penkerius ar aštuonerius metus gali užpulti NATO sąjungininkes, – teigiama ataskaitoje. – Be Ukrainos, Rusija grasina NATO branduoliniais ginklais ir didina hibridines grėsmes visoje Europoje.“
Po Madrido aukščiausiojo lygio susitikimo svarbiausias NATO pasiekimas yra tai, kad visateisėmis Aljanso narėmis tapo ilgą laiką neutraliai nusiteikusios Suomija ir Švedija.
„Tai buvo aiškus politinis signalas Maskvai ir NATO gretos pasipildė rimta atgrasomąja galia – atsirado dvi labai pajėgios narės, galinčios smarkiai apriboti Rusijos manevravimo laisvę Baltijos jūroje, – teigiama CSIS ataskaitoje. – Suomijos ir Švedijos visiškos integracijos į NATO procesas tebevyksta, tačiau padaryta didelė pažanga.“
