Meniu
Prenumerata

šeštadienis, balandžio 27 d.


GYNYBA
JAV į Baltijos šalis siunčia apie 800 pėstininkų, naikintuvų, sraigtasparnių
BNS
BNS foto
JAV karys.

Jungtinių Valstijų prezidentui Joe Bidenui paskelbus apie sprendimą permesti Europoje dislokuotus JAV karius į Baltijos šalis, Pentagonas antradienį pranešė, jog į Lietuvą, Latviją bei Estiją bus siunčiami iš viso apie 800 pėstininkų, taip pat naikintuvai bei sraigtasparniai.

Papildomus karius Vašingtonas į regioną siunčia, Rusijai nusprendus pripažinti Maskvos remiamų separatistinių regionų Rytų Ukrainoje nepriklausomybę ir delsiant išvesti pajėgas iš Baltarusijos.

Baltijos šalyse bus dislokuoti apie 800 karių iš Italijoje šiuo metu esančio pėstininkų bataliono, nurodė aukšto rango gynybos pareigūnas, cituojamas amerikiečių žiniasklaidoje.

Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei neatskleidžiamose vietose NATO pietrytiniame sparne bus dislokuoti iki aštuonių naikintuvų „F-35“, šiuo metu esantys Vokietijoje.

Į Baltijos šalis bus permestas ir taip pat šiuo metu Vokietijoje dislokuotas aviacijos batalionas su 20 „AH-64 Apache“ sraigtasparnių.

J. Bidenas pabrėžė, kad JAV veiksmai dislokuojant karius Baltijos šalyse yra visiškai gynybiniai.

Jungtinės Valstijos Lietuvoje nuo 2019 metų dislokuoja rotacinius bataliono dydžio vienetus – apie 500 karių.

I. Šimonytė: JAV sprendimas siųsti papildomas pajėgas į Baltijos šalis atliepia lūkesčius

JAV sprendimas siųsti papildomas pajėgas į Baltijos šalis atliepia lūkesčius, nes saugumo situacija regione keičiasi iš esmės, sako premjerė Ingrida Šimonytė.

„Tai labai svarbu ir iš esmės atliepia mūsų jau kurį laiką keltą klausimą, Baltijos valstybių ir Lenkijos akcentuotą problemą, kad Baltarusijos statusas tampa visiškai kitas, nei mes buvom įpratę matyti, kai ten kartas nuo karto vykdavo bendros karinės pratybos su Rusija“, – trečiadienį per spaudos konferenciją Seime sakė premjerė.

Anot Vyriausybės vadovės, iš pat pradžių Baltijos regiono šalys netikėjo, kad Rusijos karinės pajėgos į Baltarusiją atvyksta laikinai, pratyboms.

„Buvome veikiau įsitikinę, kad bus taip, kaip dabar matome, kad kariai ir įranga liks ir liks be jokio apibrėžto laiko limito, todėl tai keičia saugumo situaciją regione ir dėmesį mūsų gynybai ir atgrasymui riekia skirti papildomai ir skubiai, todėl tai yra pirmas žingsnis, kurį tikrai labai sveikinu“, – kalbėjo premjerė.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama

2022 02 23 09:37
Spausdinti