JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį paskelbė, kad Vašingtonas pasitraukia iš Irano branduolinio susitarimo.
„Teoriškai susitarimas turėjo apsaugoti Jungtines Valstijas ir jos sąjungininkus nuo pamišusio Irano režimo. Tačiau susitarimas leido Iranui ir toliau sodrinti uraną. Ši katastrofiška sutartis suteikė Iranui milijardus dolerių. Šis vienai pusei naudingas susitarimas neturėjo būti pasirašytas“, – savo kalboje Baltuosiuose rūmuose sakė jis.
Kalbėdamas prieš kameras jis ne kartą pavadino Iraną regiono terorizmo šaltiniu bei neslėpė savo nepasitenkinimo egzistuojančia sutartimi, kurią vadino „ydinga“. Nebelikus abejonių dėl D. Trumpo apsisprendimo, jis oficialiai paskelbė, kad JAV traukiasi iš šios sutarties. JAV vadovas taip pat pabrėžė, jog įves aukščiausio lygio sankcijas Iranui bei toms šalims, kurios šiai Artimųjų Rytų šaliai padės.
JAV prezidentas kiek nustebino tarptautinę bendruomenę apie savo sprendimą pranešdamas anksčiau nei numatyta galutinė data – gegužės 12 d.
Irano branduolinis susitarimas apribojo šios šalies galimybes gaminti branduolinį ginklą. Jį pasirašė 5 nuolatinės Jungtinių tautų saugumo tarybos narės (JAV, Prancūzija, Kinija, Didžioji Britanija ir Rusija), Vokietija bei Europos Sąjunga. Iki D. Trumpo kadencijos pradžios visos šios šalys buvo pakankamai patenkintos sutartimi ir didelių priekaištų Iranui neturėjo.
Pagal šią sutartį Iranas turėjo apriboti savo urano sodrinimo pajėgumus bei netrukdomai leisti savo branduoliniuse objektuose lankytis Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) inspektoriams. Taip pat Iranas turėjo ženkliai sumažinti sodrinto urano atsargas – tai komponentas, kurio reikia norint pasigaminti branduolinį ginklą. Mainais į tai buvo atšaukta dalis Iranui tarptautinės bendruomenės anksčiau pritaikytų sankcijų.
Vis dėlto į prezidento kėdę atsisėdęs D. Trumpas dar pernai prabilo, kad šios sutarties nepalaiko, dažnai vadindavo ją „siaubinga“ o vėliau ir pagrasino trauktis.
Manoma, kad toks D. Trumpo poelgis pablogins JAV santykius su Europos sąjungininkais, padidins įtampą Artimųjų Rytų regione bei gali turėti įtakos ir naftos kainoms.
D. Trumpas savo kalboje taip pat užsiminė apie artėjantį susitikimą su Šiaurės Korėjos vadu Kim Jong Unu. Jis minėjo, kad pasiruošimas jau vyksta ir išreiškė viltį, kad padedant Kinijai, Japonijai bei Pietų Korėjai šiame regione bus pasiektas progresas taikos ir saugumo link.
