Alfa.ltValstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo istoriją nagrinėjusi Seimo komisija patvirtino kelis mėnesius ruoštą parlamentinio tyrimo išvadą. Pirmadienį vykusio uždaro posėdžio metu taip pat suformuluotos ir rekomendacijos dėl pranešėjo apsaugos, kriminalinės žvalgybos įstatymo pataisų.
„Šiandien komisijoje patvirtinome parlamentinio tyrimo išvadas. Antradienį, iki darbo dienos pabaigos, jos bus įregistruotos“, – po posėdžio žurnalistams Seime sakė komisijos pirmininkas Vytautas Bakas.
„Yra suformuluoti pasiūlymai dėl pranešėjų apsaugos, dėl kriminalinės žvalgybos, kontrolės dėl rinkiminių išlaidų ir politinės reklamos tam tikros apskaitos“, – teigė jis, pridurdamas, kad komisijos išvada gali būti naudinga ir tobulinant įstatymus.
Politikas tikina, kad minėtas įstatymų pataisas būtų galima teikti dar šios kadencijos Seimui.
Pasak V. Bako, tyrimo metu nustatyta sisteminių problemų ir pažeidimų kriminalinės žvalgybos veikloje, vykdant pranešėjų teisių apsaugą. Jo nuomone, tai kelia „rimtų klausimų“.
„Yra sisteminių problemų, komisija jas konstatavo. Ypač kriminalinės žvalgybos veikloje, taip pat įgyvendinant pranešėjų teisių apsaugą, taikant jiems įstatyme numatytas aktyvias apsaugos priemones. Taip, yra sisteminių dalykų, kurie kelia rimtų klausimų ir problemų“, – sakė komisijos pirmininkas, pabrėždamas, kad klausimų kelią ir prokuratūros veikla.
Politikas viliasi išvadas pristatyti Seimui jau ketvirtadienį.
Komisijos narys Andrius Vyšniauskas tikina, kad išvada patvirtina vienbalsiai.
Specialiųjų tarnybų išslaptina medžiaga bus pridėta prie išvadų
Komisijos pirmininkas patvirtino, jog Valstybės saugumo departamentas (VSD) ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) išslaptino dalį, su tyrimu susijusios, medžiagos. Anot jo, išslaptinos dalys bus pateiktos kartu su išvadomis.
„VSD savo informaciją anksčiau pateikė spaudai negu pateikė komisijai. Kiek kalbėjausi su patarėjais, ten yra išslaptinta labai nedidelė dalis. Komisija pridės tą išslaptintą dalį prie savo tyrimo išvadų, kaip ir STT išslaptintą medžiagą“, – dėstė V. Bakas.
Dar kovo viduryje VSD direktorius Darius Jauniškis teigė, kad departamentas turi teisę neatskleisti su žvalgybos metodais susijusių duomenų, o visuomenės teisė žinoti „nėra absoliuti“.
Visgi, V. Bakas kritikavo tokį institucijų požiūrį ir tikino, kad nuo padarytų pažeidimų negalima slėptis prisidengiant valstybės paslaptimi.
Savo ruožtu komisijos narys A. Vyšniauskas mano, kad specialiųjų tarnybų parlamentinė kontrolė nėra iki galo užtikrinama.
„Matome, kad tiek VSD, tiek STT parlamentinė kontrolė nėra iki galo užtikrinama, o tas turi būti daroma. Visuomenei svarbu žinoti, kaip sprendimai šitoje valstybėje yra priimami ir kaip tuos sprendimus priimdamos elgiasi institucijos“, – aiškino jis.
G. Nausėdos atsakymų išvadoje nėra
Komisija įvertino ir ketvirtadienį išgirstą prezidento Gitano Nausėdos sprendimą neatsakyti į komisijos išsiųstus klausimus. Pasak V. Bako, parlamentinį tyrimą vykdžiusi komisija išanalizavo ir senus Konstitucinio Teismo (KT) nutarimus dėl valstybės politikų ir pareigūnų pareigos liudyti laikinosioms Seimo komisijoms. Jis tikina, kad šie vertinimai taip pat pateikti tyrimo išvadoje.
Vos sužinojęs, jos G. Nausėda savo atsakymų nesiųs V. Bakas socialiniame tinkle „Facebook“ rašė, jog yra linkęs dar kartą pratęsti komisijos darbą. Visgi, jis leidžia suprasti, kad net ir pratęsus darbą prezidentas liudyti neatvyktų.
„Iš tiesų, komisija buvo pasirengusi prisitaikyti prie įtemptos prezidento darbotvarkės, buvome pasirengę ir atvykti į prezidento rezidenciją jį apklausti“, – sakė V. Bakas.
„Problema yra ta, kad iki šiol nėra netgi sulaukta jokio oficialaus atsakymo nei į vasario mėnesį siųstą kvietimą, nei į tuos klausimus“, – pridūrė jis.
Visgi, komisijos pirmininkas pabrėžė, kad prezidentas dar gali atsiųsti atsakymus iki komisijos darbo pabaigos – kovo 26 d. Tačiau iš posėdžio A. Vyšniauskas patvirtino, kad teikiamoje išvadoje G. Nausėdos atsakymų nėra.
ELTA primena, kad Seimo įsteigta specialioji VSD pranešėjo komisija siekia atsakyti į klausimus, ar 2019 metų prezidento rinkimų kampanijos metu žvalgyba teisėtai rinko informaciją apie kandidatus, jų aplinką, kaip tvarkė ir ar kam nors perdavė tokią informaciją.
Taip pat siekiama išsiaiškinti, ar pastarojoje kampanijoje buvo panaudoti SEB banko klientų duomenys, kokias rinkimines išlaidas patyrė kandidatai. Keliami klausimai ir dėl rinkimus laimėjusio prezidento G. Nausėdos ryšių su Baltarusijos trąšų verslo atstovais. Be to, komisija nori išsiaiškinti, ar po pranešėjo kreipimosi teisėsaugos institucijos – Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) bei Generalinė prokuratūra – tinkamai įvertino gautą informaciją.
Komisija savo išvadą ir nutarimo projektą Seimui turėjo pateikti iki kovo 10 d., tačiau prasidėjus pavasario sesijai komisijos darbas pratęstas iki kovo 26 d.
