ELTAPlanus dislokuoti Europos valstybių, tarp jų – ir Lietuvos, karius Ukrainoje, kad būtų užtikrintas galimas taikos susitarimas, vis dar gaubia rūkas.
Šią savaitę Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir britų premjeras Keiras Starmeris planuoja Vašingtone susitikti su JAV prezidentu Donaldu Trumpu. Pagrindinė diskusijų tema – Europos pajėgų dislokavimas Ukrainoje po taikos susitarimo. Vasario viduryje JAV gynybos sekretorius Pete’as Hegsethas nurodė, kad saugumą Ukrainoje turėtų užtikrinti Europos pajėgos, o Amerikos karių ten nebus.
Po šio ir kitų panašių Baltųjų rūmų atstovų pareiškimų K. Starmeris pranešė, kad yra pasiruošęs siųsti britų karius į Ukrainą. Anksčiau apie prancūzų pajėgų dislokavimą kalbėjo ir E. Macronas. Tačiau Lenkija, Vokietija ir dauguma Rytų flango valstybių (išskyrus Lietuvą ir Estiją) atsisako dalyvauti tokioje operacijoje.
Vis dėlto, kaip nurodoma įvairiuose pranešimuose, europiečiai galėtų pasiųsti į Ukrainą 20–30 tūkst. karių.
„Viskas priklauso nuo to, kokia bus operacijos koncepcija, ir viskas nuo to prasideda: ką tos pajėgos ten darys, kokia bus jų misija. Stebėti, pranešti ar užtikrinti, saugoti, mokyti, įrangą prižiūrėti – labai daug skirtingų užduočių, ir mes kol kas neturime atsakymo, kas tai galėtų būti, nes kai kurios iš šių misijų be JAV paramos negalėtų iš principo vykti. Reikia tai realistiškai suvokti“, – į IQ klausimą atsakė Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys, pirmadienį dalyvavęs Briuselyje vykstančiame ES Užsienio reikalų tarybos susitikime.
Reikia aiškumo ir to aiškumo. Pabrėšiu, nuo viršūnių susitikimo Paryžiuje, kai pirmą kartą tai buvo pristatyta prieš metus, iki dabar jo daugiau neatsirado.
Jis nepuoselėja iliuzijų, kad tokia operacija įmanoma be JAV paramos: „Galime mokyti be JAV paramos, tačiau užtikrinti saugumo atskirose erdvėse, atgrasyti Rusijos pajėgų mes negalime. Todėl reikia derėtis ir diskutuoti. Aš tikiu, kad tai ir bus daroma tiek E. Macrono, tiek K. Starmerio vizito metu Vašingtone.“
Tik po šių vizitų, ministro teigimu, galbūt bus aiškesnė ir Lietuvos pozicija: „Tuomet mes turėsime atsakymus ar parametrus mūsų atsakymo, ką Lietuva tokiu atveju galėtų padaryti ir su kokiomis pajėgomis mes galėtume dalyvauti. Mes esame nuoseklūs tuo, kad niekada nepasitraukėme nuo stalo ir nesakėme, kad „ne, mes niekada šitame nedalyvausime“. Mes diskutuosime, bet mums reikia apsibrėžti parametrus, kas tai galėtų būti, kad galėtume atsakyti, su kuo ten galėtume būti ir pan. Lietuva ir taip daug daro rengdama karines pajėgas, mokydama ukrainiečius įvairiose valstybėse, taip darome su parama daug.“
„Reikia aiškumo. Pabrėšiu, nuo viršūnių susitikimo Paryžiuje, kai pirmą kartą tai buvo pristatyta prieš metus, iki dabar jo daugiau neatsirado. Mes turime atsisėsti prie plano ir braižyti, kaip jis galėtų atrodyti“, – teigė K. Budrys.
Kalbėdamas su Lietuvos žurnalistais Briuselyje, Lietuvos diplomatijos vadovas taip pat teigė, kad šiuo metu Vašingtonas yra ES dėmesio centre ir „susitelkimo yra daugiau dėl JAV laikysenos“, tačiau svarbiausia – Ukraina.
„Kas mums svarbu su Ukraina ir kur mes orientuojamės, tai ne į jos išteklius, o jos galimybes tapti ES nare. Apie tai šiandien irgi kalbėjome, kad turime išnaudoti šį Lenkijos pirmininkavimo pusmetį, atidaryti pradžią deryboms. Tai nebus lengva dėl vienos šalies. Čia mes turime koncentruotis ir sakyti, kad ukrainiečiai yra stiprūs su mumis drauge. Ir jie turi galimybę sakyti „ne“ bet kokiam sandėriui“, – kalbėjo K. Budrys apie Vašingtono spaudimą ukrainiečiams pasirašyti susitarimą dėl išteklių.
Ministras pabrėžė, kad jau dabar ES turėtų skaičiuoti, kiek reikės papildomų pinigų tam, kad būtų galima pakeisti JAV paramą Ukrainai, jei toks poreikis būtų.
„Atsakymas šiandien būtų padvigubinti skaičių, jei viskas lieka tokiomis pačiomis sąlygomis. Jei Ukraina pati pasididina savo gamybos apimtį, kaip suprantame, ten kaštai yra mažesni ir galima padaryti daugiau produkcijos, ir apsiima bent pusę visų išlaidų, tai Europai reikštų padidinti apie 60 proc. išlaidų – tai yra papildomų 13 mlrd. eurų per metus. Europai su 16,5 trln. eurų BVP per metus tai menkniekis. Jeigu ES valstybės išleistų minimum 0,25 proc. BVP, kaip Lietuva yra įsipareigojusi, tai būtų 40 mlrd. eurų. Tai daugiau, nei reikia Ukrainai šiuo metu. Todėl manau, kad ši savaitė turėtų būti skirta diskusijai, kokį papildomą karinį paketą mes turime ir galime įsipareigoti. Kovo 6 d. bus neeilinė Europos Vadovų Taryba ir jos metu tie sprendimai, tikiuosi, bus padaryti. Šiaurės ir Baltijos šalys čia rodo lyderystę“, – kalbėjo K. Budrys.
ES Užsienio reikalų taryboje pirmadienį, minint trečiąsias Maskvos invazijos į Ukrainą metines, oficialiai priėmė 16-ąjį sankcijų paketą Rusijai. Kaip jau raštyta, naujomis sankcijomis suvaržomas Rusijos aliuminio importas, į „juodąjį“ sąrašą įtraukiami 74 vadinamojo šešėlinio laivyno laivai ir t.t.
„Iš Lietuvos pozicijų norėjome ambicingesnio turinio, terminų ir apimties“, – komentavo K. Budrys.
