Meniu
Prenumerata

trečiadienis, gruodžio 7 d.


SAUGUMAS
K. Budrys: nepaisant rusų mobilizacijos, karinės grėsmės lygis regione nepakito
BNS
Žygimantas Gedvila/BNS
K. Budrys.

Dėl dalinės mobilizacijos Rusijoje saugumo situacija regione prastėja, bet karinės grėsmės lygis išlieka nepakitęs, sako prezidento patarėjas Kęstutis Budrys.

Taip jis kalbėjo po pirmadienį surengto Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio.

„Mes vertiname, kad situacija regione dėl to blogėja, tačiau karinis grėsmės lygis nepakitęs. Jį vertiname kaip žemą“, – žurnalistams sakė K. Budrys.

Pasak jo, Rusija mobilizuodama karius ir organizuodama tariamus referendumus okupuotose Ukrainos teritorijose „sąmoningai eskaluoja situaciją, didina įtampą regione“.

„Visi veiksmai iš Rusijos, pirmiausia, yra nukreipti į situacijos pakeitimą Ukrainoje“, – kalbėjo patarėjas.

Anot šalies vadovo atstovo, VGT nariai išklausė tiek žvalgybos, tiek vidaus tarnybos pareigūnų turimą informaciją apie padėtį pasienyje su Rusija ir Baltarusija.

„Kaip žinia, reaguojant į mobilizacijos paskelbimą, Kaliningrade, kituose Rusijos regionuose yra nemažai nerimo, tačiau mes nematome, kad tas atsispindėtų, siekiant kirsti Lietuvos teritoriją“, – kalbėjo jis.

Kalbėdamas apie rusų dezertyrų neįleidimą į Lietuvą, prezidento patarėjas teigė, kad G. Nausėdos pozicija nesikeičia ir jie neturėtų būti įleisti tik dėl to, jog vengia tarnybos.

Parama Ukrainai

Paklaustas apie galimą papildomos ginkluotės perdavimą Ukrainai, K. Budrys teigė, jog klausimas dėl papildomos ginkluotės Ukrainai teikimo nebuvo svarstomas.

Vis dėlto jis pabrėžė, kad posėdyje pristatyta informacija dėl jau suteiktos paramos, o atsakingos institucijos nagrinėja tolesnės paramos Kyjivui galimybes.

„Sprendimui priimti reikia platesnio karinio patarimo, įsivertinimo, kokį poveikį turėtų Lietuvos gynybiniams pajėgimams, koks būtų finansinis pagrindimas“, – sakė patarėjas.

„Prie šio klausimo grįšime vėliau“, – kalbėjo K. Budrys.

Šalies vadovo atstovas nurodė, kad su Ukraina „apie visas žiniasklaidoje įvardytas ginklų sistemas yra šnekamasi“.

Remdamasis trimis šaltiniais, naujienų portalas „15min“ pirmadienį pranešė, kad Kyjivas paprašė Vilniaus pasidalyti dalimi turimos modernios ginkluotės – perduoti vokiškų savaeigių haubicų „Panzerhaubitze 2000“, norvegišką oro gynybos sistemą NASAMS ir daugiau amerikietiškų šarvuočių M113.

Tvoros gadinimas

Pasak patarėjo, VGT taip pat aptarė situaciją, kuomet Minsko režimo pareigūnai pasienyje su Baltarusiją gadindami fizinį barjerą „sąmoningai pažeidinėja NATO valstybės sieną“.

„Tai yra labai rimta“, – kalbėjo K. Budrys.

Anot jo, VGT sutarė, jog Krašto apsaugos ir Vidaus reikalų ministerijos peržiūrės valstybės sienos priedangos planą. Jį atnaujinti planuojama artimiausiu metu.

„Jame turėtų būti numatyti konkretūs saugumo situacijos pokyčio stebėjimo indikatoriai ir kriterijai, numatantys kada ir kokiomis apimtimis yra pasitelkiamos kitų institucijų pajėgos padėti užtikrinti sienos saugumą“, – teigė šalies vadovo atstovas.

Jis sakė, kad tai yra Baltarusijos provokacija prieš Lietuvą.

K. Budrio teigimu, fizinis barjeras šiemet buvo sugadintas kelis šimtus kartų, keliolika kartų iš jų tą darė Minsko režimo pareigūnai.

Kaip vėliau žurnalistams sakė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, vien per rugsėjį fizinis barjeras buvo sugadintas 120 kartų.

„Tai dažniausiai daroma ten, kur nėra sienos stebėjimo sistemų. Dabar spartiname fizinio barjero padengimą stebėjimo sistemomis. Tikslas yra iki metų pabaigos tą padaryti“, – kalbėjo ministrė.

Pasak jos, atnaujinti sienos priedangos planą verčia geopolitinė situacija.

„Sutarėme, kad aktualizavus mūsų sienos priedangos planą, atsirastų konkretūs indikatoriai ir jie reikštų, esant vienam ar kitam indikatoriui, automatiškai įsijungtų papildomos mūsų institucijos ir kariuomenė. Be jokių derybų, be jokių aptarimų, tiesiog įsijungia indikatorius X, atsiranda papildomos grėsmės, tada mūsų institucijos automatiškai kartu su kariuomene taip pat įsijungia“, – aiškino A. Bilotaitė.

2022 09 26 14:16
Spausdinti