BNS fotoPasitikdamas Kovo 11-ąją IQ žurnalas tradiciškai apskaičiuoja, kaip Lietuvai sekasi artėti prie Švedijos gyvenimo lygio. Šį indeksą, apskaičiuojamą pagal redakcijos sugalvotus kriterijus, mes ir pavadinome IQ indeksu. Švedija pasirinkta dėl nepriklausomybės išvakarėse populiarios idėjos, kad netrukus gyvensime kaip Švedijoje, tiesa, pirmiausia galvojant apie materialinę padėtį ir mažiau, ar nė kiek, apie kitus šios valstybės socialinio modelio aspektus.
Anksčiau Lietuvą šiame reitinge lyginome su Švedija ir posovietinėmis valstybėmis, kad išryškintume visų SSRS sudėtyje buvusių šalių raidos ypatumus. Tačiau prieš dvejus metus parinkome kitą valstybių derinį, nes nebėra prasmės lyginti Lietuvos ekonominę ir socialinę pažangą su Uzbekistanu, Azerbaidžanu ar Baltarusija.
Naujajame šalių rinkinyje palikome Rusiją kaip atskaitos tašką sovietinei praeičiai ir Estiją kaip dažnai pirmaujančią posovietinę ir to paties Baltijos regiono valstybę, bet įtraukėme Vengriją ir Lenkiją bei Slovėniją ir Portugaliją. Kartu su Švedija šios šalys atspindi ne tik istorinės raidos XX a. ypatumus, bet ir leidžia padaryti įdomių įžvalgų dėl šiandienos aktualijų.
Indeksas skaičiuojamas nuo 1995-ųjų, kai jau galima rasti išsamią visų šalių statistiką, iki 2019–2021 m. naujausių prieinamų duomenų.
Pirma dėmesį atkreipianti tendencija, kad visos vertinamos šalys 2020 m. smuktelėjo. Nieko keisto, nes pasaulį užklupusi COVID-19 pandemija sukėlė ne tik ekonominių, bet net ir demokratijos, žmogaus teisių iššūkių.
Lietuva šiame indekse vis dar nusileidžia ne tik Švedijai, bet labai nesmarkiai – Slovėnijai ir Estijai. Tačiau pagal daugelį ekonominių kriterijų – BVP, bendrąjį nacionalinį produktą, asmeniui tenkančias pajamas – mūsų šalis jau lenkia Estiją ir kai kada netgi Slovėniją.
Kur Lietuvai reikia pasitempti? Pagal žmogaus socialinės raidos indeksą (HDI) Lietuva yra ketvirta. Kadangi šis rodiklis turi didžiausią vertę IQ indekse, tai ir lemia, kad nepavyksta aplenkti Estijos ir Slovėnijos. Pagal žemės ūkyje sukuriamą BVP dalį (mažesnė dalis – geresnis vertinimas) Lietuva yra septinta iš aštuonių reitinguojamų šalių, o pagal nedarbo lygį – paskutinė. Tačiau šių dviejų rodiklių vertė reitinge mažiausia.
Paskutinė Rusijos vieta reitinge nuostabos nekelia, nes ši šalis ir ekonominiais, ir ypač socialiniais rodikliais vis smarkiau atsilieka nuo ES narių. Kita akivaizdi reitingo autsaiderė yra Vengrija, kuri dar XXI a. pradžioje pirmavo ir prieš Lenkiją, ir prieš Baltijos valstybes. Tačiau nuo 2010 m., kai į valdžią atėjo Viktoras Orbánas, Vengrijos progresas sustojo ir šalis ekonominiais rodikliais, korupcijos suvokimo, socialinės raidos ir demokratijos indeksais lenkia tik Rusiją. Tai akivaizdus pavyzdys, kad žmogaus teisės ir laisvės galiausiai lemia ir ekonominę šalies gerovę. Tai ir pavojaus signalas Lenkijai, ir įspėjimas visoms kitoms valstybėms, kad nacionalizmas ir populizmas veda į aklagatvį.
Ar Lietuva pavys Švediją? Ne arba dar negreitai, bet ją vis dar vejasi. Tai nėra lenktynės su stovinčiu, nes ir Švedijos rodikliai auga. Tačiau šių metų IQ indeksas rodo mažiausią nuo 1995 m. Lietuvos ir Švedijos atotrūkį – 1,14 balo. 1995-aisiais šis skirtumas buvo 2,3. Įdomu įvertinti ir ne tik kur einame, bet iš kur atėjome. Vertinant 1995 m. rodiklius skirtumas tarp Rusijos ir Lietuvos buvo 0,55 balo mūsų naudai. Dabar šis skirtumas – 2,17.
Kaip apskaičiuojamas IQ indeksas?
Apskaičiuojant IQ indeksą visų vertinamų šalių rodikliai buvo lyginami su konkrečioje srityje geriausią rezultatą pasiekusia pasaulio valstybe: jai skiriamas 1 balas ir proporcingai apskaičiuojamas kitų tiriamų šalių koeficientas. Vienos tobulos valstybės, kuri pirmautų pagal visus kriterijus, nėra. Jei būtų, jos IQ indeksas siektų 10 balų.
IQ indeksas apskaičiuotas remiantis Pasaulio banko (PB), Pasaulio nelygybės duomenų bazės (WID), Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenimis. Atrinkome aštuonis įverčius: bendrąjį vidaus produktą (BVP) ir bendrąjį nacionalinį produktą (BNP) vienam gyventojui, žemės, miškų ir žuvininkystės ūkyje sukuriamą BVP dalį, nedarbo lygį, vidutines pajamas pagal perkamosios galios paritetą ir tris tarptautinius indeksus – JT žmogaus socialinės raidos indeksą (HDI), „Freedom House“ laisvės indeksą bei „Transparency International“ korupcijos suvokimo indeksą.
IQ manymu, šie kriterijai nelygiaverčiai, tad jiems suteikti koeficientai: 2,5 skyrėme HDI rodikliui, kuris parodo vidutinę gyvenimo trukmę, raštingumą, švietimo kokybę ir gyvenimo lygį, 2 – BVP ir BNP vienam gyventojui, 1,5 – laisvės indeksui, vertinančiam politines ir asmenines laisves, 0,5 – nedarbo lygiui ir vidutinėms pajamoms, korupcijos suvokimo indeksui ir žemės, miškų ir žuvininkystės ūkyje sukuriamai BVP daliai.
