Meniu
Prenumerata

trečiadienis, vasario 1 d.


PULKININKO ĮSPŪDŽIAI IŠ KOVOJANČIOS ŠALIES
Kaip gyvena kariaujanti Ukraina?
Evaldas Labanauskas
Gintaras Bagdonas
Perdavus pagalbą Sakartvelo nacionalinio legiono kariams.

Tik 12 laipsnių šilumos kambariuose, elektros tiekimo trūkinėjimai ir nuolat pasikartojančios pavojaus sirenos vis tiek nemažina ukrainiečių ryžto nugalėti okupantus, IQ pasakojo buvęs Lietuvos karinės žvalgybos vadas, atsargos pulkininkas Gintaras Bagdonas, savaitgalį grįžęs iš Ukrainos.

„Mums Lietuvoje turbūt kitaip atrodo šalis, gyvenanti karo sąlygomis“, – įspūdžiais su IQ dalijosi G. Bagdonas, su bendražygiais į Ukrainą vežęs humanitarinę pagalbą, kurios transportavimą organizavo tarptautinis labdaros ir paramos fondas „Pagalbos sparnas“. Taip pat prisidėjo Lietuvos karių asociacijos keliautojų klubas, kuris inicijavo kalėdinių dovanėlių Lietuvoje rinkimą Ukrainos kariams ir jų vaikams.

„Toliausiai nuvykome į Dniprą ir Zaporižią bei dar šiek tiek už jos, arčiau fronto“, – pasakojo G. Bagdonas. Ten savanoriai aplankė kovojančius dalinius, įteikė jiems įvairios įrangos, maisto produktų.

„Dnipre bekraudami paramą išgirdome pavojaus sirenas, vėliau buvo sprogimas – naikintuvas numušė iranietišką droną kamikadzę „Shahed 136“, – teigė atsargos pulkininkas.

Pasak jo, situacija akivaizdi – Rusija, negalėdama nugalėti ukrainiečių pasipriešinimo, susitelkė į Ukrainos visuomenės valios palaužimą, naikindama infrastruktūrą, visų pirmą energetikos sektorių.

Romas Eidukevičius
Gintaras Bagdonas (kairėje).

„Termometras viešbutyje rodė 12 laipsnių šilumos, nors dar nebuvo šalta – lauke buvo apie 0 laipsnių. Įsivaizduokime žmones, vaikus, senukus, nuolat gyvenančius tokiomis sąlygomis“, – pasakojo G. Bagdonas.

Pakeliui į pafrontę ir atgal savanoriai praleido dvi naktis sostinėje Kyjive. Ten irgi skambėjo oro pavojaus sirenos. Elektra rajone, esančiame netoli centro, – tik naktį, nuo – 23 val. Iki tol – visur tamsu.

„Nustebino ukrainiečių ryžtas. Teko lankytis pas šeimas: sėdime prie stalo, vakarieniaujame ir staiga prapuola elektra – niekas neišsigąsta, atvirkščiai – moterys garsiai pradeda ploti ir besijuokdamos šaukti „Putin chu..lo!“ Ukrainiečių dvasia stipri“, – kalbėjo G. Bagdonas.

Vis dėlto, pasak jo, matyti, kad karas vargina: didelis nedarbas, o mažuose turgeliuose žmonės parduoda viską, ką gali, kažkaip verčiasi.

Kita vertus, G. Bagdonas nepastebėjo pasidavimo nuotaikų: „Nepanašu, kad masės norėtų išvažiuoti iš šalies. Kariai taip pat ramūs – dirba savo darbą. Tiesa, kai kurie skundėsi, kad trūksta amunicijos. Žinoma, kad amunicijos galėtų būti daugiau.“

Atsargos pulkininko teigimu, tai, kad vyksta karas, gatvėse išduoda žmonių, vilkinčių karinę uniformą, kiekis.

„Normaliu laiku tiek karių nepamatysi. Bet kai kada to karo gali ir nejausti, – pasakojo jis. – Netgi Zaporižioje, kuri yra visai šalia fronto linijos, beveik viskas veikia, dirba kavinės, parduotuvėse gausu prekių, žmonės kažkur skuba – gyvenimas vyksta.“

Romas Eidukevičius
Gintaras Bagdonas (dešinėje).

Vis dėlto kalbant su ukrainiečiais netrukus paaiškėja, kad visi turi žuvusių, sužeistų.

G. Bagdonas teigė, kad ruošiasi ir vėl keliauti į Ukrainą, bei paragino visus galinčius prisidėti prie „Pagalbos sparno“ veiklos bei Lietuvos karių asociacijos keliautojų klubo dovanėlių Ukrainos kariams ir jų artimiesiems rinkimo.

2022 12 13 11:24
Spausdinti