ScanpixŽurnalistinių tyrimų centras „Dosje“ ir Briuselio leidinys „EUobserver“ neseniai atliko net kelis tyrimus ir išaiškino, kas išties yra Rusijos diplomatai, išsiųsti iš Europos sostinės. „Dosje“ tyrėjas, žurnalistas Sergejus Kanevas IQ papasakojo, kaip atsekami Rusijos šnipai, kurie slepiasi po diplomatine priedanga.
– Gal galite truputį plačiau papasakoti apie tyrimą apie išsiųstus iš Briuselio Rusijos diplomatus? Kaip kilo mintis jį atlikti?
– Tai ne pirmas mūsų žurnalistinis tyrimas. Prieš tai mes atlikome tyrimą apie Rusijos diplomatus, kurie buvo išsiųsti iš NATO būstinės Briuselyje. Dar anksčiau – apie tuos, kurie buvo išsiųsti iš Čekijos.
Pradėjome daryti tokius tyrimus, kad įrodytume, jog Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, jo atstovė spaudai Marija Zacharova ir pats Vladimiras Putinas meluoja sakydami, jog tai paprasti diplomatai, ir kaltina Vakarus „išsigalvojimais“.
Todėl mes įrodome, kad tuos žmones ne šiaip sau išsiuntė. Jie kadriniai Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos (SVR), karinės žvalgybos GRU karininkai arba 5-osios Federalinės saugumo tarnybos (FSB) valdybos, atsakingos už „tarptautinį bendradarbiavimą“, atstovai. Visi jie užsiima tiek karinių ir civilinių paslapčių perėmimu, tiek žmonių verbavimu.
Asmeninis archyvas– Kokius metodus naudojote šiame tyrime? T. y. kaip atskleidėte tikrąsias tariamų diplomatų veiklos sritis?
– Tai nesudėtinga. Dažniausiai aš šnipus aptinku pagal jų registracijos Rusijoje adresus arba tai koks nors karininkų bendrabutis. Tarkime, karininkų bendrabutis Narodnova opolčenija gatvėje, Maskvoje. Ten gyvena karininkų šeimos, priimtų į GRU karinės diplomatijos akademiją, kurioje ruošiami kariniai atašė arba operatyviniai žvalgybos darbuotojai ambasadose.
Kita kategorija – gyvenantys valdiškuose namuose, priklausančiuose SVR, GRU, FSB ir t. t. Tai dar sovietinė tradicija visus apgyvendinti viename name. Tai, žinoma, atrodo juokingai, bet, kai buvo priimti šie sprendimai niekas negalvojo, kad adresų, kelių policijos, telefonų numerių ir kitos duomenų bazės bus parduodamos Maskvoje ant kiekvieno kampo.
Tiesa, jie bandė „mėtyti pėdas“. Netoli GRU būstinės Maskvoje yra jų tarnybinis 800 butų daugiabutis, „Choroševskojės šosė“ 76B, ir tie kvaileliai iš GRU neįregistravo karininkų, bet registravo jų žmonas ir vaikus, o pastariesiems „pridėjo“ 100 metų. Hipotetinis pavyzdys: jei kokio karininko sūnus gimė 2005 m., tai registracijos bazėje buvo įrašyta, kad jis gimęs 1905 m. Galvojo, kad niekas nesupras, o išėjo, kad viename name gyvena 150 šimtamečių senukų. Net kilo nedidelis skandalas – Pensijų fonde aptiko 100, 150 metų amžiaus senukus ir pradėjo tikrinti, iš kur tie senukai atsirado. Taigi galiausiai paaiškėjo, kad taip buvo „užslaptinti“ GRU karininkų vaikai.
Kvailių namai, juokinga.
– Būtent, bet negi Rusijos specialiosios tarnybos tokios kvailos, kad palieka tokį pėdsaką?
– Tai ne tik pėdsakas, o visiškas išaiškinimas. Bet dar nuo sovietinių laikų naujus žvalgybos karininkus stengėsi rinkti iš provincijos, nes maskviečiai, Piterio gyventojai buvo laikomi per daug protingais ir nepatikimais. O naujai atvykusiam karininkui ir jo šeimai reikėjo socialinių paslaugų, leisti vaikus į mokyklą ar darželį, žmonai susirasti darbą, tačiau, jei ji registruota Vladivostoke, Maskvoje ji niekur darbo negaus. Todėl juos visus registruodavo, pavyzdžiui, GRU būstinėje, „Choroševskojės šosė“. Aš paskaičiavau, kad ten dabar registruota maždaug 6 tūkst. karininkų. Kitas atvejis – karininkų bendrabučiai. GRU jų turi mažiausiai penkis.
Maskvos policijos kriminalinėje suvestinėje radau, kad vienas generolas, GRU žvalgybos legenda, pasikvietė į namus „ukrainietę žurnalistę duoti interviu“. Ji ten tris dienas ir naktis „davė jam interviu“.
Todėl ne taip sunku išsiaiškinti šnipus. Be to, kai karininkas perka automobilį, jis taip pat nurodo savo registracijos adresą. Taip pat tai galima nustatyti pagal telefono numerio įsigijimo dokumentus. Dauguma juos pildė pagal savo karinį bilietą (juokiasi).
Aš anksčiau neviešinau karinės žvalgybos, SVR karininkų, tik domėjausi, kaip jie veikia. Tačiau po to, kai 2018 m. Britanijoje bandė nunuodyti Skripalius, supratau, kad su šiomis organizacijomis reikia kovoti. Visų pirma, jos labai neprofesionaliai dirba. Antra, tai iš esmės nusikalstamos organizacijos. Jos vykdo bausmes be teismo sankcijos. Ir GRU, ir SVR domina ne tik karinės paslaptys. Tarkime, jie domisi, kaip veikia naujausi automobiliai, autobusai ar net žemės ūkio kombainai. Visa tai jie vagia, verbuoja žmones bei gauna už tai medalius… Ir įkliūna, o tai gėda valstybei.
Klausiau vieno GRU-škino, kam GRU, SVR, FSB akademijos kiekvienais metais paruošia dešimtis karininkų, kurie siunčiami į užsienį vogti. Šnipų paruošimui išleidžiami milžiniški pinigai, pavyzdžiui, tuos pačius „nelegalus“ (daugelį metų užsienyje su netikra tapatybe gyvenantis agentas – IQ past.) užtrunka paruošti 7 metus. Ar ne paprasčiau jų paruošimui skirtus pinigus investuoti į švietimą, paramą jauniems ir talentingiems specialistams, kad jie neišvažiuotų į užsienį, o dirbtų čia, Rusijoje? GRU-ušnikas man atsakė: „O kam? Mes viską pavogsime.“ Išeina toks uždaras ratas.
Be to, jie dirba labai neprofesionaliai: netvarka, girtuoklystė, nuolatinės muštynės ir skandalai. Maskvos policijos kriminalinėje suvestinėje radau, kad vienas generolas, GRU žvalgybos legenda, pasikvietė į namus „ukrainietę žurnalistę duoti interviu“. Ji ten tris dienas ir naktis „davė jam interviu“ (juokiasi)... Kai generolas prabudo, jis pamatė, kad „ukrainietė žurnalistė“ pavogė Muammaro al-Gaddafi dovaną – auksinius žiedus, vardinį pistoletą ir dar batus, kažkodėl… va tokia žvalgybos legenda… (juokiasi).
Priešingu atveju į Maskvą bus išsiųstas kodinis pranešimas „Atsisako padėti!“ ir diplomato karjera gali būti baigta.
– Kiek maždaug Rusijos šnipų dar veikia Briuselyje?
– Dabar diplomatų sąrašai yra įslaptinti. Tiesa, aš juos turiu, nes dar prieš metus numačiau, kad juos įslaptins ir pradėjau sąrašus sudarinėti anksčiau. Žinoma, kad šnipai liko ir ne tik ambasadose. Dar liko ir „nelegalai“, tačiau „diplomatų“ išsiuntimo banga pažeidė visą operatyvinį tinklą. Mano pažįstamas iš GRU teigė, kad „tiesiog šikna. Tai visiškas Rusijos žvalgybos Europoje krachas“. Ištisos grandinės buvo sutraukytos, ryšininkai, net šifruotojai buvo išsiųsti. Kaip sakė minėtas GRU pareigūnas, jis nežino, kada pavyks atnaujinti šnipinėjimo tinklą ir kas bus toliau.
– Ar apskritai tarp Rusijos diplomatų yra ne šnipų, nedirbančių su specialiosiomis tarnybomis?
– Ambasadoriai paprastai nedirba žvalgybos tarnybose. Tačiau jie padeda GRU, SVR ir FSB. Paprasti diplomatai tiesiog privalo padėti žvalgybos tarnyboms. Priešingu atveju į Maskvą bus išsiųstas kodinis pranešimas „Atsisako padėti!“ ir diplomato karjera gali būti baigta. Be to, diplomatai vienas kitą įskundinėja ir daug geria.
– Ar Briuselis yra prioritetas Rusijos specialiosioms tarnyboms?
– Žinoma, kad taip. Ten gausu tarptautinių organizacijų, jų būstinių. Briuselis tapo Rusijos šnipų lizdu Nr. 1, po to seka Viena, Praha ir Berlynas. Vokietijos sostinėje dirbti lengviau, nes ten gyvena daug išeivių iš Rusijos, todėl daug kontaktų, užverbuotų žmonių, tarp kurių yra ir Bundestago deputatai, gaunantys antrą algą iš Rusijos.
Kai pradėjau tyrimą dėl Briuselyje veikiančių šnipų, supratau, kad Belgijos žvalgyba jau seniai išaiškino juos visus. Tačiau iki tam tikro laiko nelietė jų, o kai V. Putinas užpuolė Ukrainą, kantrybė trūko ir visas tas sąrašas, kurį Belgijos kontržvalgyba sudarė dar prieš kelerius metus, buvo pateiktas. Taigi „goodbye“ ir namo.
– Bet viename iš žurnalistinių tyrimų apie Rusijos šnipus-diplomatus Briuselyje teigiama, kad vienas asmuo, kuris bandė prasibrauti pas Europos komisarą Valdį Dombrovskį, vis dar liko atstovybėje?
– Taip, jis bandė pavogti kai kuriuos dokumentus. Apie jį sužinojo kolegos belgai žurnalistai, tačiau nei patvirtinti, nei paneigti mes to nesugebėjome. Tik paminėjome šį atvejį. Bet aš patikrinau šį žmogų – jis nėra kadrinis žvalgybos karininkas. Matyt, operatyvinis ryšininkas.
– Gal pagal šnipų CV, priklausomybę vienai ar kitai struktūrai galima spėti, kuo jie labiausiai domisi, kokią veiklą praktikuoja Briuselyje?
– Visų užduotis aiški – ir 5-osios FSB valdybos, ir GRU užduotys tokios pačios: vogti technines, mokslines paslaptis bei verbuoti žmones. Visos šios organizacijos turi savo atskiras agentūras, tinklus; kartais jos tam tikras operacijas vykdo kartu.
Kiek pastebėjau, visose Rusijos ambasadose, be kita ko, ir Briuselyje, labai daug aviacijos, palydovinių sistemų technologijų specialistų. Taip pat daug raketinių ekspertų. Kiekvienoje Rusijos ambasadoje sėdi raketų mokslo ragavęs asmuo.
Matyt, tai dar SSRS palikimas. Aš turiu šaltinį, bet net ir jis negali man paaiškinti, kodėl būtent raketų ekspertų yra visur.
Beje, Rusijos ambasadoje Lietuvoje taip pat aptikau raketų ekspertą. Jis ilgai buvo Vilniuje, bet jį galiausiai išsiuntė.
– Sugrįžtant prie jūsų metodų: pirma peržiūrite asmens biografiją, tada žiūrite į jo šeimos duomenis…
– Taip, žinoma, šeima – raktas. Neseniai tikrinau vieną asmenį ir jis atrodė „švarus“, eilinis žmogus. Bet tada pagalvojau patikrinsiu, kur jo žmona dirba, ir pasižiūriu – ogi ji dirbo apgyvendinimo įstaigoje prie SVR. Taigi viskas aišku (juokiasi).
Jį užslaptino, o žmonos – ne.
Centro „Dosjė“ ir „EUobserver“ tyrimai:
Briuselis yra vienas svarbiausių Rusijos šnipinėjimo centrų: ekspertų skaičiavimais, prieš Vladimirui Putinui įsiveržiant į Ukrainą, Belgijos sostinėje buvo net 200 SVR, GRU ir FSB 5-osios valdybos rezidentų. Po agresijos prieš Ukrainą Belgijos valdžios institucijos išsiuntė 21 Rusijos diplomatą iš ambasados Briuselyje ir konsulato Antverpene. Bendrame tyrime „EUobserver“ ir „Dosjė“ aprašė, kad dauguma jų yra žvalgybos pareigūnai.
Taip pat buvo išsiųsta dar 19 diplomatų iš Rusijos nuolatinės misijos prie ES. Į juodąjį sąrašą pateko buvusio SSRS karinio jūrų laivyno ministro anūkas, GRU karininkai, karinis virusologas ir diplomatas, turintis leidimą gyventi SVR žinybiniame name.
