Meniu
Prenumerata

pirmadienis, balandžio 15 d.


ORTODOKSŲ BENDRUOMENĖ
Kaip panaudoti Konstantinopolio stačiatikiams skirtas lėšas? Bus sprendžiama visuotiniame susirinkime
ELTA
Asociatyvi nuotrauka.

Valstybei paskyrus po 77,6 tūkst. eurų ir Konstantinopoliui, ir Maskvai pavaldiems stačiatikiams, tik sausį registruota Visuotinio patriarchato egzarchato (Konstantinopolio stačiatikių) bendruomenė dėl lėšų panaudojimo ketina spręsti visuotiniame susirinkime.

Šių metų pradžioje įsteigta dar viena ortodoksų (stačiatikių) religinė bendrija – Visuotinio patriarchato Egzarchatas Lietuvoje. Pasak Finansų ministerijos, ji vienija ir dalį dėl Rusijos karo veiksmų prieš Ukrainą į Lietuvą atvykusių beveik 84 tūkst. Ukrainos piliečių. Duomenys apie nuo karo į Lietuvą pabėgusių Ukrainos piliečių išpažįstamą tikėjimą nėra renkami, tačiau ortodoksų tikėjimas – dominuojantis Ukrainoje.

„Nesant jokių tai paneigiančių objektyvių duomenų manytina, kad dėl Rusijos karinės agresijos į Lietuvą pasitraukę Ukrainos piliečiai savo tikėjimą yra linkę išpažinti Rusijos agresiją viešai ir nuosekliai smerkiančio Visuotinio patriarchato bendruomenėse, o ne Maskvos ir visos Rusios patriarchui kanoniškai pavaldžiose Maskvos patriarchato religinėse bendruomenėse“, – Eltai siųstame atsakyme teigė ministerija.

Finansų ministerijos atstovai pabrėžė ir tai, kad 2022-2023 m. į Lietuvą taip pat atvyko per 23 tūkst. Baltarusijos piliečių, kurių reikšminga dalis išpažįsta ortodoksų tikėjimą.

„Atsižvelgiant į tai, kad, vadovaujantis Valstybės duomenų agentūros paskelbtais duomenimis, žinomas tik ankstesniais metais Lietuvoje buvusių ortodoksų (stačiatikių) tikėjimą išpažįstančių nuolatinių gyventojų skaičius, kuris tinkamai nebeatspindi realaus šio tikėjimo žmonių skaičiaus šiuo metu Lietuvoje ir jų pasiskirstymo tarp Visuotinio patriarchato egzarchato Lietuvoje ir Lietuvos stačiatikių arkivyskupijos, abiem ortodoksų stačiatikių bendrijoms paskirta po vienodą 77,6 tūkst. eurų sumą“, – pridūrė ministerija.

Šiais metais tradicinėms Lietuvos religinėms bendruomenėms paskirstyta tiek pat, kiek ir praėjusiais metais – 1,69 mln. eurų.

Svarsto apie maldos namų statybas

Pasak Konstantinopolio stačiatikių bendruomenės atstovo Vitalijaus Mockaus, valstybės suteiktos lėšos yra skirtos išlaikyti ir prižiūrėti nekilnojamąjį turtą. Nors ši religinė bendrija maldos namų kol kas neturi, V. Mockus tikina, kad artimiausioje ateityje juos reikės statyti.

Visgi, jo teigimu, tokios statybos nevyksta greitai, tad kaip panaudoti gautas lėšas bendruomenė spręs visuotiniame susirinkime.

„Pagal mūsų įstatus turi susirinkti viso egzarchato susirinkimas ir ten priimamas sprendimas, kokiu būdu ir kiek mes vieną ar kitą projektą finansuojame“, – Eltai teigė V. Mockus.

„Aš manau, kad šitos sumos, jeigu žiūrint į tokio masto pastatą, tai galbūt vos užtektų projektinei dokumentacijai, o gal ir ne. Galbūt dalį skirsime projektavimui, dalį įsirengsime dabar administracinėms patalpoms, galbūt laikinai maldos vietai“, – pridūrė jis.

Savo ruožtu Maskvos patriarchatui pavaldi Lietuvos Stačiatikių Arkivyskupija džiaugėsi gauta parama.

,,Esame dėkingi Lietuvos valstybei, kuri kasmet skiria mums finansinę paramą. Kalbant apie paramą kitoms religinėms organizacijoms, manome, kad tai yra atitinkamų Lietuvos Respublikos valstybės institucijų vidaus reikalas“

ELTA primena, jog Konstantinopolio stačiatikių bendruomenė dar sausio mėnesį kreipėsi į ministeriją prašydama teisinio pripažinimo.

Konstantinopolio patriarcho egzarchas Lietuvoje jerovienuolis Justinusas Kiviloo pirmąsias pamaldas Vilniuje laikė šių metų sausio pradžioje.

2022 m. penki stačiatikių dvasininkai buvo pašalinti iš kunigų luomo Maskvos patriarchato sprendimu po pastarųjų kritikos Maskvos patriarchui Kirilui, kuris palaikė Rusijos agresiją prieš Ukrainą. Sprendimas tuomet buvo argumentuotas kunigų priesaikos sulaužymu, melagingais pranešimais ir t.t.

Tai buvo pirmas kartas nepriklausomos Lietuvos istorijoje, kai ortodoksų dvasininkai sulaukė tokių nuobaudų.

2024 02 28 12:19
Spausdinti