Meniu
Prenumerata

pirmadienis, rugpjūčio 8 d.


LIETUVA IR RUSIJA
Kaliningrado tranzitas: skelbiamas karas lietuviškai kultūrai
IQ
Pixabay

Kaliningradas ir toliau keršija Lietuvai už tai, kad ši draudė į regioną vežti sankcionuotas prekes. Kaip rašo „Laisvės radijo“ Rusijos naujienų tarnyba, kol kas kertama per kultūrą: uždaryta Lietuvių kalbos mokytojų asociacija, pareigūnai neleido kaimo folkloro ansamblio dalyviams gastroliuoti su lietuviškomis dainomis ir šokiais.

Birželio 27 d. Černiachovsko miesto teismas teisingumo ministerijos prašymu uždarė Kaliningrado srities Lietuvių kalbos mokytojų asociaciją. Formali priežastis – problemos dėl dokumentų. Asociacija veikė Kaliningrado srityje nuo 1995 m. ir vienijo mokytojus, būrelių vadovus ir folkloro ansamblius. Jos tikslas buvo populiarinti lietuvių kalbą ir kultūrą, taip pat stiprinti gerą kaimynystę tarp Rusijos ir Lietuvos tautų.

„Mūsų kraštas tapo tokių Lietuvos kultūros ir literatūros šviesuolių, kaip Martynas Mažvydas, Kristijonas Donelaitis, Liudvikas Rėza, Frydrichas Kuršaitis, Vilhelmas Storosta (Vydūnas) tėvyne. Neatsitiktinai mūsų regionas vadinamas lietuvių kultūros lopšiu. Čia buvo padėti lietuvių kalbos studijų ir tyrimų pagrindai“, – apie Kaliningrado sritį rašoma organizacijos interneto svetainėje.

Tačiau „kultūros lopšyje“ prasidėjo kova su viskuo, kas lietuviška. Sovietmečiu įrengtą atminimo lentą lietuvių filosofui ir humanistui Vidūniui Sovetsko valdžia jau nuplėšė nuo namo sienos. Priežastis, kaip spėja gyventojai, neseniai priimtas Lietuvos sprendimas riboti sankcionuotų prekių tranzitą į regioną, kuris, beje, po Europos Komisijos išaiškinimo buvo atšauktas.

Liepos 14 d. pasienio miestelyje Nemane nežinomi asmenys celofanu aptraukė atminimo lentą lietuvių rašytojui, pirmajam spaustuvininkui Martynui Mažvydui. „Atrodo, kad Nemano valdžia nusprendė neatsilikti nuo kaimyninio miesto valdžios. Tiesa, atminimo lenta Ragainėje gyvenusiam pirmajam spaustuvininkui ir rašytojui, pirmosios lietuviškos knygos sudarytojui ir leidėjui Martynui Mažvydui nebuvo demontuota, o tik paslėpta... kol kas. Vėlgi atrodo, kad Mažvydas turi „neteisingą“ pilietybę. Kas tai – patriotizmas ar tiesiog kvailystė? Atrodo, kad tai antrasis“, – komentuota vietos tinklaraštyje. Vietos valdžios institucijos šio įrašo komentaruose teigė, kad nežino, kas tai padarė ir celofanas jau nuimtas.

Tačiau atėjo Lietuvių kalbos mokytojų asociacijos eilė. Ieškinį dėl likvidavimo Rusijos teisingumo ministerija pateikė dėl formalių priežasčių. Daugelį metų organizacijos juridinis adresas buvo Černiachovsko pedagogikos kolegija. Sausio mėnesį kolegija kreipėsi į teisingumo ministeriją, kad ši priverstų asociaciją pakeisti adresą. Asociacija neįvykdė reikalavimo ir turėjo trims mėnesiams sustabdyti savo veiklą. Remiantis teismo medžiaga, asociacija tęsė savo veiklą ir skelbė informaciją savo interneto svetainėje, todėl buvo nuspręsta ją galutinai likviduoti.

Asociacijos vadovas Aleksejus Bartnikas „Sever.Realia“ sakė, kad neketina ginčyti ieškinio. Jam buvo sunku pasakyti, kodėl organizacija buvo likviduota, tačiau jis išsakė prielaidą, kad priežastis galėjo būti pablogėję santykiai su Lietuva. Vis dėlto draugija neturėjo nieko bendra su politika, ji užsiėmė metodine veikla, vienijo lietuvių kalbos mokytojus, organizavo kultūrinius ir švietėjiškus renginius – olimpiadas, kraštotyros žinių viktorinas, ekskursijas po kraštą vaikams, šventes. A. Bartnikas atsisakė nuo tolesnių komentarų, nes baiminasi neigiamų pasekmių sau.

Vietos lietuvių tautinės-kultūrinės autonomijos vadovas Alvydas Muliuolis teigė kol kas nežinąs, dėl ko buvo uždaryta asociacija.

Politinę užsakymą patvirtina internete pasirodžiusi propagandinė medžiaga. Kaliningrado srities rusų bendruomenės vykdomasis direktorius Maksimas Makarovas, žinomas kovotojas prieš mitinę regiono „germanizaciją“, t. y. viską, kas vokiška, savo tinklaraštyje apkaltino Lietuvių kalbos mokytojų asociacijos vadovą bendradarbiavimu su Lietuvos specialiosioms tarnyboms. M. Makarovas rašė, kad „Bartnikas“ „su tiesioginiu finansavimu iš Lietuvos Respublikos biudžeto ir jos interesų vedamas Kaliningrado teritorijoje vykdė labai savotišką „etnokultūrinę“ veiklą“.

Esą remdamasis anoniminiais šaltiniais, jis taip pat rašė, kad po Rusijos invazijos į Ukrainą asociacijos nariai iš Lietuvos diplomatų esą gavo propagandinių lankstinukų, kuriais neva siekiama diskredituoti Rusijos kariuomenės veiksmus. M. Makarovas nepateikė jokių savo žodžių įrodymų. Propagandistas taip pat pavadino Asociaciją „LGBT organizacija“ ir „pagrindine Lietuvos specialiųjų tarnybų struktūra Kaliningrado srities teritorijoje“.

„Straipsnis yra bepročio kliedesiai. Arba jis išėjo iš proto, arba yra slaptas priešas. Jis sako, kad festivaliai – kažkokie LGBT-istiški. Tai kelia juoką – esu dalyvavęs daugelyje jų ir niekada nemačiau tokių apraiškų šiuose festivaliuose. Esu dalyvavęs festivaliuose Kaliningrade, Lietuvoje ir Lenkijoje. Buvo tik renginiai, susiję su liaudies folkloru“, – pasakojo Ruslanas Janvarevas, Dobrovolsko kaimo kultūros namų vaikų folkloro ansamblio „Malūnėlis“ vadovės Almos Janvarevos sutuoktinis.

Kaliningrado srityje gyvena trečdalis visų Rusijos lietuvių, t. y. apie 20 tūkst. žmonių.

„Jei paimtume mišrias šeimas, kuriose žinoma lietuvių kultūra ir kalbama lietuviškai, tokių šeimų būtų kur kas daugiau, – kalbėjo A. Janvarevas. – Mūsų šalis yra daugiatautė. Neteisinga mus skirstyti pagal etnines grupes. Kai kurie trumparegiai politikai leidžia sau kalbėti tokius dalykus.“

„Mano mama yra grynakraujė lietuvė, visi giminaičiai – Lietuvoje, visi bendraujame, – pasakojo ir Krasnoznamensko gyventoja Margarita Volkova. – Anksčiau sienų nebuvo, močiutė pasakojo, kad žmonės čia atvykdavo arkliais. Taip mama atvyko, įsimylėjo ir pasiliko. Iki Lietuvos – tik 30 km, o iki to paties Sovetsko – 50 km. Važiuojame į Lietuvą, einame pasivaikščioti. Turiu dvigubą pilietybę. Mes vis dar keliaujame. Ir nėra ten tokių dalykų, kuriuos pasakoja televizija, nėra jokio nacizmo. „

Kaliningrado srityje lietuviai rengdavo Lietuvos kultūros dienas, tautinių dainų šventes. Regione yra daug folkloro grupių. Visos jos veikė remiamos regioninės valdžios institucijų. Lietuvių kalbos mokytojų asociacijos nariai yra mokytojai, dirbantys regiono mokyklose, kultūros namuose, vaikų ir jaunimo centruose. Beveik visi jie yra lietuvių tautybės. Vieni jų moko kalbos, kiti – amatų ar folkloro.

Vaikų ansamblis „Malūnėlis“ buvo viena pirmųjų keršto Lietuvai aukų. Ansamblis beveik dešimt metų gyvavo Dobrovolske, esančio150 km nuo Kaliningrado miesto. Jos nariai – 28 vaikai iš viso Krasnoznamensko rajono. Tačiau dabar ansamblio nebėra.

Sprendimą uždaryti ansamblį priėmė jo meno vadovė Alma Janvareva. Ji su savo mokiniais yra apkeliavusi visą Europą ir dažnai lankėsi Rusijoje. Ansamblis buvo laukiamas visuose regiono nacionaliniuose festivaliuose, o jo pasirodymų vaizdo įrašus su pasididžiavimu skelbė vietos valdžios atstovai.

Birželio 22 d. „Malūnėlis“ vyko į Čeboksarus, kur vyko Visos Rusijos festivalis, o regiono kultūros ir turizmo ministerija visiems nupirko lėktuvo bilietus.

Ansamblio nariai jau buvo „ant lagaminų“, kai birželio 17 d. pareigūnai paskelbė, kad kelionė greičiausiai neįvyks. Vėliau gautas švietimo ministerijos raštas, kuriame teigiama, kad „šio ansamblio išvykimą laiko netikslingu, nes jis nebuvo suplanuotas“. Neoficialia priežastimi tapo draudimas tranzitu gabenti krovinius, kuriems taikomos sankcijos, iš Lietuvos.

„Mano žmona yra švietimo ministerijos darbuotoja. Festivalį rėmė švietimo ministerija, kuri visiems nupirko bilietus. Ką turite omenyje, kad tai nebuvo planuota? Vadinasi, ministerijos nesąveikauja, ar kaip? Trumpai tariant, pagrindas yra labai silpnas ir nesuprantamas, – kalbėjo A. Janvarevas. – Visi buvo labai sukrėsti. „

Devynerius savo gyvenimo metus ansambliui atidavusiai Almai tai buvo paskutinis lašas. Ji nutarė išformuoti ansamblį, metė darbą vietos kultūros centre ir grįžo namo į Lietuvą.

Regiono švietimo ministerijos spaudos tarnyba „Sever.Realii“ sakė, kad grupės narių tėvai teiravosi ministerijos, ar jų vaikams saugu išvykti iš regiono. Ministerija rekomendavo nevykti.

„Mūsų vaikai vis dar negali patikėti, kad ansamblio nebėra. Mano dukrai Katiai 15 metų, ir ji tai daro nuo aštuonerių“, – teigė Margarita Volkova.

Kaip apibendrinama „Laisvės radijo“ publikuotame straipsnyje, kyla ir daugiau klausimų, kas nutiks su lietuvių kultūra Kaliningrado regione. Gausu dalykų, su kuo vietos valdžia gali pradėti kovoti: Čistyje prudy kaime yra lietuvių poeto Kristijono Donelaičio muziejus, jo palaikai palaidoti netoliese esančioje liuteronų bažnyčioje, kurioje jis tarnavo. Kaliningrade veikia poeto Liudviko Rėzos vardu pavadinta lietuvių kultūros draugija.

2022 07 25 16:08
Spausdinti