Lukas Balandis/BNSĮ Briuselyje vykstančią Europos Vadovų Tarybą (EVT) ketvirtadienį atvykęs prezidentas Gitanas Nausėda vakarop susitiks su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen ir gaus naujas gaires, kuriose galutinai paaiškės, ar per Lietuvą galimas sankcionuotų produktų gabenimas į Kaliningradą.
„Mano laiku dabar yra pusė dviejų, pusę keturių lankausi pas Europos Komisijos prezidentę, pamatysiu projektą ir tikiu, kad tas išaiškinimas bus paskelbtas pačiu artimiausiu metu. Jo turinio nekomentuosiu, nes nenoriu komentuoti turinio dokumentų, kurie dar nėra paskelbti“, – žurnalistams Briuselyje teigė prezidentas.
Jis užsiminė, kad bus pakitimų: „Aš norėčiau tai vadinti patikslinimais dėl tranzito prekių, kurios eina iš Rusijos į eksklavą, Kaliningrado sritį. Kai aš pamatysiu, tuomet bus galima apie tai kalbėti.“
Pasak G. Nausėdos, už realų sankcijų taikymą atsakinga Europos Komisija.
Kaip Alfa.lt jau rašė, ketvirtadienį ryte įtakingas Briuselio leidinys Politico.eu pranešė, kad Europos Komisijos ir Lietuvos požiūris į Kaliningrado tranzito ribojimus skiriasi. Teigiama, kad du pareigūnai patvirtino, jog naujosiose Europos Komisijos gairėse aiškiai nurodoma, jog Lietuvos muitinė turi tikrinti prekes, kad būtų išvengta sankcijų vengimo, tačiau gali leisti toliau gabenti metalus, jei jie skirti Rusijos vidaus rinkai, t. y. Kaliningrado sričiai.
Leidinys taip pat citavo Europos Komisijos atstovo spaudai Erico Mamerio viešą pareiškimą socialiniame tinkle „Twitter“, kuriame teigiama, kad Komisija palaiko glaudžius ryšius su Lietuvos valdžios institucijomis ir pateiks papildomų gairių, o Vilnius „turi taikyti papildomus kelių ir geležinkelių tranzito per ES teritoriją patikrinimus“, tačiau „šie patikrinimai yra tikslingi, proporcingi ir veiksmingi. Jie grindžiami pažangiu rizikos valdymu, kad būtų išvengta sankcijų vengimo ir kartu sudarytos sąlygos laisvam tranzitui“.
Ketvirtadienį Seime atsakydama į opozicijos atstovų raštu užduotus klausimus dėl Lietuvos veiksmų įvedant sankcijas Rusijai Vyriausybės vadovė tvirtino, kad, vos priėmus ketvirtąjį sankcijų Rusijai paketą, kuriuo patvirtintas dalies prekių tranzito ribojimas į Rusiją, Lietuva pradėjo konsultacijas su Europos Komisija dėl jų įgyvendinimo ir laikėsi jos nurodymų.
„Vertindami šio klausimo subtilumą visą laiką stengėmės laikytis racionaliai, korektiškai ir teisės raidės, todėl, kai kai kurie kolegos, sėdintys šioje salėje, siūlė išardyti bėgius ar kitokius dalykus daryti, tikrai tokių pasiūlymų Vyriausybė nei svarstė, nei apie juos galvojo, nes visi sprendimai turi būti priimti teisiniu būdu“, – tvirtino I. Šimonytė.
Šią savaitę Lietuvos muitinės departamentas nurodė, kad kovo 15-ąją priimtame ES sankcijų pakete buvo įvesti ribojimai rusiškam plienui ir kitų juodųjų metalų produktams pagal sutartis, sudarytas iki birželio 17-osios, o nuo šeštadienio jie negali būti gabenami per bendrijos šalių teritorijas.
Tranzito į Kaliningrado sritį ribojimas sukėlė Maskvos įniršį ir ši pažadėjo, kad „pasekmės turės didelį neigiamą poveikį Lietuvos gyventojams“.
Anksčiau teigta, kad prezidentas G. Nausėda sieks, kad ES lyderiai išreikštų palaikymą su Rusijos beprecedenčiais grasinimais dėl Kaliningrado tranzito ribojimo susidūrusiai Lietuvai. Tačiau, kaip trečiadienį teigė aukštas ES pareigūnas, kol kas sunku pasakyti, ar tai atsidurs EVT išvadose, nes yra „nenorinčių kelti šios temos valstybių narių“, kurias jis atsisakė įvardyti.
