Andrius Ufartas/ELTAĮ krašto apsaugos ministrus siūlomas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas Laurynas Kasčiūnas paskelbė savo, kaip galimo naujojo Krašto apsaugos ministerijos vadovo, darbą. Tai būtų užduotis grąžinti opoziciją į derybas dėl gynybos finansavimo, kas nebus lengva.
„Bet kuriam naujam ministrui, kas juo taps, pirma užduotis – sugrąžinti, kalbėtis su opozicija“, – žurnalistams antradienį Seime sakė parlamentaras.
Besitraukiančiam krašto apsaugos ministrui Arvydui Anušauskui pranešus apie traukimąsi iš pareigų, opozicinių partijų atstovai pirmadienį nedalyvavo Vyriausybėje vykusiame pasitarime dėl papildomų gynybos finansavimo šaltinių.
Jie teigė nematantys prasmės dalyvauti tokiuose susitikimuose, kol nėra naujo krašto apsaugos ministro. Opozicija taip pat kelia klausimą dėl A. Anušausko išsakytų užuominų apie korupciją viešuosiuose Krašto apsaugos ministerijos pirkimuose.
„Kol nėra naujo krašto apsaugos ministro, prasmės kalbėti apie strateginius sprendimus yra minimali“, – sakė Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis.
„Ir antras dalykas – kol nėra atsakymų iš teisėsaugos institucijų apie pono Anušausko pasakytus žodžius apie galimai neskaidrius procesus, susijusius su finansų, skirtų šalies gynybai, naudojimu, kol tų atsakymų nebus, mes tame procese nedalyvausime“, – sakė Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis.
Jis pranešė antradienį gavęs Generalinės prokuratūros raštą, jog Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) pavesta atlikti aplinkybių patikslinimą ir nustatymą pagal politikų kreipimąsi.
Atsistatydinančiam krašto apsaugos ministrui A. Anušauskus šeštadienį pareiškus apie bandymus papirkti krašto apsaugos sistemos darbuotojus ir metus korupcijos šešėlį ant kitų politikų, Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ kreipėsi į prokurorus prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą.
STT naujienų agentūrai BNS patvirtino, kad gautas generalinės prokurorės pavedimas įvertinti situaciją dėl galimos korupcijos krašto apsaugos sistemoje, šiuo metu atliekami informacijos tikslinimo veiksmai.
S. Skvernelis teigė, kad tokiu svarbiu klausimu pareigūnai neturėtų delsti atsakyti, ar dėl A. Anušausko pareiškimo yra pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą, ar ne.
„Jeigu bus pradėtas ikiteisminis tyrimas, aišku, procesas užsitęs, ir kol nebus baigtas, tikrai nematome prasmės kalbėti, kad daugiau surinktume pinigų į tą patį katilą, iš kurio neaišku, kas kiek bando pasiimti“, – teigė jis.
Demokrato teigimu, projektuojant kitų metų valstybės biudžetą, reikia įdėti būtinų poreikių finansavimą, ir tada telkti politines jėgas jį priimti.
„Kita Vyriausybė jau spręs kitus iššūkius“, – sakė jis.
Valstietis Dainius Gaižauskas akcentavo, kad A. Anušauskas po susitikimo su prezidentu iš tiesų pranešė apie vykdytas nusikalstamas veikas.
Anot jo, pareigūnai turėtų nedelsdami apklausti ministrą, darbuotojus, kuriems esą siūlyti kyšiai.
„Pagal korupcijos apibrėžimą, vien tik (kyšio – BNS) pasiūlymas yra baigtas nusikaltimas. Mes apie pradėtus ikiteisminius tyrimus turėtume išgirsti nedelsiant“, – pabrėžė parlamentaras.
„Manau, netrukus sužinosime, ar tai A. Anušausko vendeta, ar vis dėlto korupciniai ryšiai“, – per spaudos konferenciją sakė valstietis.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad STT viešai išplatintas pranešimas, jog neatlieka jokio ikiteisminio tyrimo, susijusio su viešaisiais pirkimais krašto apsaugos sistemoje, nereiškia, kad nėra jokio kriminalinės žvalgybos tyrimo šioje srityje. Pasak Seimo nario, apie tokius tyrimus teisėsaugos institucijos neskelbia.
Opozicinės Socialdemokratų partijos narė Dovilė Šakalienė taip pat tvirtino nematanti galimybės kalbėti su visuomene apie papildomas lėšas gynybai, kai mestas šešėlis dėl galimos korupcijos ar poveikio.
Opozicinės Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis svarstė, kad krašto apsaugos ministro pakeitimas susijęs įtaka skirstant dideles lėšas.
„Visi matėme, kad tam ministrui trūksta, parako ar gazo visos kadencijos metu. Kas atsitiko dabar, likus keliems mėnesiams iki kadencijos pabaigos, kad imamasi tokių pokyčių? Mums atrodo, kad nebandoma įpūsti greičio, o bandoma pakeisti įtaką finansams (...), kurie per pastaruosius kelerius metus krašto apsaugos sistemoje išaugo dvigubai – nuo 1 mlrd. iki 2 mlrd. eurų“, – antradienį kalbėjo „darbietis“.
Premjerė Ingrida Šimonytė pirmadienį taip pat viešai minėjo, jog sieks įtikinti opoziciją grįžti prie derybų dėl gynybos.
Užkliuvo praeitis
L. Kasčiūno kandidatūrą į ministrus premjerė antradienį prezidentui pateikė oficialiai. Apie tai šalies vadovas ir ministrė pirmininkė planuoja kalbėtis trečiadienį.
Mažųjų koalicijos partijų atstovai sakė neprieštarausiantys premjerės pasirinkimui matyti šį parlamentarą ministru, bet pabrėžė vertybinius nesutarimus su juo žmogaus teisių klausimais.
L. Kasčiūnas pasisako už griežtą imigracijos politiką, balsuoja prieš vienos lyties asmenų partnerystę reglamentuojančius įstatymus.
„Laisvės partijai noriu pasakyti labai paprastą dalyką – Ginsime visus Lietuvos piliečius, nepaisant jų pažiūrų. Aš vadovaujuosi tokia nuostata: man kiekvienas pilietis – ar jis myli mane, ar gerbia, ar nekenčia – yra vienodai brangus“, – sakė kandidatas į ministrus.
Dalis politikų ir visuomenės veikėjų kelia klausimų ir dėl L. Kasčiūno praeities – prieš du dešimtmečius jis priklausė Lietuvos nacionaldemokratų partijai, taip pat kvietė ultradešiniųjų partijos „Alternatyva Vokietijai“ atstovus atvykti į Lietuvą.
I. Šimonytės teigimu, tai nesutrukdė Seimui patvirtinti jo NSGK vadovu, gauti leidimą dirbti su įslaptinta medžiaga.
„Jei tai būtų kažkokia problema, tai jis niekada nebūtų gavęs leidimo dirbti su slapta informacija ir nebūtų galėjęs tapti komiteto pirmininku“, – žurnalistams sakė I. Šimonytė.
Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė pareiškė, kad jos vadovaujama politinė jėga nepalaiko konservatoriaus Lauryno Kasčiūno kandidatūros į krašto apsaugos ministrus.
„Nauja kandidato į ministrus L. Kasčiūno kandidatūra Laisvės partijos palaikymo neturi. Štai kodėl: mūsų politinės nuostatos dažnai yra priešingos, jis nuosekliai vykdė politiką, nesuderinamą su Laisvės partijos atstovaujamomis vertybėmis, ir sąmoningai blokavo Seime projektus, tokius, kaip Civilinė sąjunga ir pan. Tai yra premjerės ir TS-LKD sprendimas bei pasirinkimas, nuo kurio mes atsiribojame“, – savo „Facebook“ paskyroje rašė A. Armonaitė.
Prezidento patarėjas Kęstutis Budrys kiek anksčiau antradienį akcentavo L. Kasčiūno pastarųjų metų įdirbį saugumo srityje ir tai, kad nuo minimų biografijos įvykių „laiko distancija yra pakankama“, jog jie nebūtų reikšmingi skiriant L. Kasčiūną ministru.
Pats prezidentas Gitanas Nausėda vėliau antradienį pareiškė norįs iš politiko išgirsti, ką konkrečiai jis galėtų padaryti per likusią šios Vyriausybės kadenciją.
„Normaliai vertinu šią kandidatūrą, tai yra energingas žmogus, politikoje žinomas jau pakankamai seniai, turintis nemažai idėjų. Tik, be abejo, reikės į tas idėjas arba jo planus žvelgti per likusios ribotos kadencijos prizmę“, – antradienį viešėdamas Visagine kalbėjo G. Nausėda.
„Visgi, žmogaus, kuris ateina dirbti ketveriems metams, uždavinių laukas atrodo visiškai kitaip negu žmogaus, kuriam liko dirbti keli mėnesiai. Be abejo, norėsis žinoti (...), ką jis ketina ne tik strateginiu lygiu, bet ką jis ketina labai konkrečiai padaryti per likusius iki kadencijos pabaigos mėnesius“, – apibendrino šalies vadovas.
Dabartinis Krašto apsaugos ministerijos vadovas Arvydas Anušauskas, paprašius premjerei, praėjusią savaitę pranešė paliekantis pareigas.
I. Šimonytė teigė ministrui pasiūliusi trauktis dėl pernelyg mažo aktyvumo svarbiausiais pastarojo meto krašto apsaugos sistemos klausimais, tokiais kaip šaukimo į kariuomenę reforma, papildomų gynybos finansavimo šaltinių paieška, aktyviojo karių rezervo plėtimas.
