Josvydas Elinskas/ELTA„Lietuva – maža šalis, kuri negali paveikti tarptautinės politikos. Dėl to sprendimai, susiję su Kinija, turi būti kolegialūs“, – Rytų Europos studijų centro (RESC) surengtoje diskusijoje teigė Darbo partijos (DP) iškeltas kandidatas į prezidentus, Seimo narys Andrius Mazuronis.
Politikas įsitikinęs, kad Lietuva negali būti autsaiderė Europos Sąjungos (ES) kontekste, o santykiai su Baltarusija turėtų būti nustatyti pagal ilgalaikio bendradarbiavimo strategiją.
Dėl ko traukia Daukanto aikštė?
Parlamentaras, „darbiečių“ partijos lyderis apie savo kandidatūrą prezidento rinkimuose pranešė šių metų sausio pabaigoje. Tuo metu duodamas interviu BNS jis patvirtino, kad sieks prezidento posto, nes nori dalyvauti politiniuose procesuose, o ne juos stebėti iš šalies.
Dalyvaudamas RESC organizuotoje diskusijoje A. Mazuronis išreiškė lūkestį, kad kitas valstybės vadovas turėtų būti atsakingesnis. „Prezidentūra – ne vaikų darželis“, – aptarinėdamas dabartinio šalies prezidento Gitano Nausėdos kadenciją pabrėžė „darbiečių“ kandidatas prezidento rinkimuose.
A. Mazuronio teigimu, dabartinis šalies prezidentas nuolatos savo politinius interesus iškelia aukščiau valstybės intersų. „Jis imituoja savo veiklą, o ne siekia rezultato. Taip pat prezidentas labai daug žada visuomenei, tačiau nė kiek nesitaria su parlamentu“, – atkreipė dėmesį Seimo narys, sieksiantis užimti Lietuvos prezidento postą.
Be Kinijos gresia nekonkurencingumas
Anot jo, prezidentūros abejingumas Vyriausybei tiesiogiai veikia valstybės užsienio politiką. „Sprendimas dėl Taivano atstovybės Lietuvoje buvo priimtas be dialogo. Dėl to staigiai pašlijo Lietuvos santykiai su Kinija. Kyla klausimas, kodėl Lietuva įsteigė Taivano atstovybę būtent Taivano, o ne Taipėjaus vardu, nors kitos Europos šalys turi Taipėjaus atstovybes. Akivaizdu, tuokart sprendimo priėmėjai susigundė iššokti į priekį su užaštrintu klausimu. Dėl to dabar dėl Kinijos ir Taivano esame įsprausti į kampą“, – kalbėjo kandidatas į presidentus ir pridūrė, kad Lietuvos ir Kinijos diplomatinių santykių krizė gali lemti šalies nekonkurencingumą.
„Jeigu Lietuva nesitaria su kitomis ES valstybėmis ir pati sprendžia santykius su Kinija, tikėtina, kad tapsime nekonkurencinga šalimi“, – tvirtino A. Mazuronis. Anot jo, nepaisant kylančių grėsmių, būtina palaikyti diplomatinius santykius su Kinija. „Nėra normalu, kad Lietuva ir Kinija praktiškai nebendradarbiauja diplomatiniu lygmeniu“, – pabrėžė „darbiečių“ kandidatas į prezidentus.
Jo teigimu, net ir pakeitus Taivano atstovybės pavadinimą, santykiai su Kinija nepasikeistų. „Sprendimas keisti atstovybės pavadinimą būtų labai nesolidus. Jei ir keistume, Lietuvos prestižas ir saugumas būtų pastatytas ant kortos“, – aiškino A. Mazuronis ir pridūrė, kad Lietuva turėtų stiprinti diplomatinius santykius ne tik su Kinija.
„Japonija, kaip ir Lietuva, puoselėja panašias vertybes tiek kultūros, tiek saugumo srityse. Dėl to Japonija galėtų būti Lietuvos strateginė partnerinė Tolimųjų Rytų regione“, – savo įžvalgomis užsienio politikos klausimais dalijosi Seimo narys.
Lėšos gynybai – rinkimų tema
„Darbiečių“ kandidatas į prezidentus taip pat pabrėžė ir paaiškino, kodėl nepritartų nuo 2025 m. gynybai skirti mažiau nei 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). „Ilgą laiką Lietuvos gynyba buvo visiškai apleista. Dabar krašto apsaugos ir gynybos srityje darome viską (...), todėl tikėtina, kad net ir 3 proc. neužteks“, – kalbėjo A. Mazuronis ir pridūrė, kad lėšos gynybai negali būti didinamos keliant pridėtinės vertės mokestį (PVM) arba pelno mokestį.
„Arba tai nieko neišpręs, arba lėšų procentas bus labai padidintas ir Lietuvos ekonomika taps nekonkurencinga. Dabar tiek valdančiųjų, tiek opozicijos siūlomi sprendimai nėra tinkami. Todėl akivaizdu, kad valdančiosios daugumos koalicijos partneriai gynybos temą išnaudoja rinkimams. Jiems svarbu iškelti šią temą ir įtikinti visuomenę, kad greitai bus karas“, – tvirtino kandidatas į prezidentus ir pabrėžė, kad dabartinis trejų rinkimų ciklas yra labai nepatogus ieškoti politinių sprendimų.
Anot jo, siekiant tinkamai stiprinti valstybės saugumą ir krašto gynybą, būtina išsikelti prioritetus: „Labai svarbu žinoti, ko šaliai reikia labiausiai.“
Baltarusija nėra Rusija
Kalbėdamas apie Lietuvos santykius su Baltarusija A. Mazuronis atkreipė dėmesį, kad Lietuva neturi ilgalaikės strategijos santykiams su Aliaksandro Lukašenkos valdoma valstybe. „Tai mūsų problema. Mes neturime ilgalaikės strategijos su kaimynu, kurio pakeisti negalime“, – teigė kandidatas į prezidentus.
Anot jo, Baltarusijos visuomenė yra kitokia nei Rusijos, todėl nederėtų baimintis į Lietuvą plūstančių baltarusių. „Bendraudamas su baltarusių bendruomene Lietuvoje pastebėjau, kad jie yra kitokie nei rusai. Dauguma jų į Lietuvą pasitraukė dėl ekonominių interesų. Dabar jie užpildo darbo vietas ir kelia valstybės ekonomiką, moka mokesčius“, – patikino A. Mazuronis ir pridūrė, kad būtina kritiškai įvertinti baltarusių keliamą grėsmę valstybės saugumui.
„Aš esu Baltarusijos visuomenės, tačiau ne režimo, šalininkas. Tarnybos skelbia, kad sudėtinga kontroliuoti iš Baltarusijos atvykstančiųjų srautus. Kyla klausimas, ar ne sudėtingiau kontroliuoti migrantų srautus iš Vidurio Azijos ar kitų valstybių“, – svartė A. Mazuronis.
