Meniu
Prenumerata

antradienis, gegužės 28 d.


RINKIMAI 2024
Kandidatas į prezidentus A. Veryga: panika yra pati baisiausia reakcija
Karolis Juršys
Paulius Peleckis/Fotobankas
Aurelijus Veryga.

Rytų Europos studijų centre (RESC) antradienio rytą įvyko antroji diskusijų su kandidatais į LR prezidentus ciklo dalis. Šį rytą centro direktorius Linas Kojala kalbino kandidatą į LR prezidentus Aurelijų Verygą.

Diskusijos tema – nacionalinė gynyba ir Lietuvos užsienio politikos strategija.

A. Veryga, vertindamas tiek prezidento, tiek Vyriausybės darbus, teigė, kad geriausias darbas buvo per NATO viršūnių susitikimą pakeista gynybos strategija, kurioje įtvirtintas gynybos nuo pat pirmojo centimetro principas, o prasčiausias – Taivano atstovybės klausimas. „Manau, kad mes daugiau pralošėme, negu išlošėme. Turbūt tos naudos, kurias įsivaizdavom, kad gausim, ar bent jau tos, kurios buvo komunikuojamos, mano manymu, nė viena nepasiteisino“, – teigė kandidatas.

A. Veryga daug laiko skyrė aptarti tam, ko reikia Lietuvai iš savo formuojamos užsienio politikos. Čia A. Veryga pasisakė ir už tai, kad Lietuva neturėtų prieštarauti Europos veto teisei, kurią Vengrijos premjeras Viktoras Orbánas naudojo blokuodamas paramą Ukrainai: „Mažai valstybei atsisakyti veto teisės remiantis vienu precedentu nėra toliaregiška“, – aiškino kandidatas.

Jis taip pat teigė, kad Lietuvos užsienio politika turi būti nuspėjama, kad šalis galėtų pasiūlyti saugią ir investuoti palankią aplinką užsienio verslams: „Mūsų istorijos santykių su Kinija ir Taivano atstovybės pavadinimu turbūt leido mumis suabejoti kaip valstybe ir mūsų prognozuojamumu, nes dėl to, kas vyko po to, kai kitos valstybės nepasekė Lietuvos pavyzdžiu, mes susidūrėme su tam tikromis ekonominėmis problemomis.“

Mes kaip valstybė turim galvoti, kas bus po to.

A. Veryga paminėjo ir dabartinio prezidento Gitano Nausėdos padarytas klaidas komunikuojant dėl Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje. A. Verygos teigimu, formuojant nuoseklią užsienio politiką taip pat svarbu tai, kaip prezidentas sugeba bendrauti šalies viduje: „Mums kaip nedidelei valstybei yra svarbu kurti draugiškus santykius (su NATO nariais – IQ past.), juos palaikyti ir nesukelti nereikalingų rizikų, – teigė kandidatas ir priminė apie lapkritį viešojoje erdvėje pasklidusias abejones dėl Vokietijos brigados dislokavimo sutarties. – Po to, kai prezidentas su Vokietijos kancleriu pasirašė susitarimą, Lietuvoje buvo pradėta istorija, kad neaišku, ką jis pasirašė, kad tegu parodo tikslų dokumentą. Tuomet prabilo Vokietijos ambasadorius Lietuvoje, kas yra labai reta, ir turbūt tai buvo signalas, kad Lietuva savo viduje sukūrė tam tikras įtampas, kurios nuvilnijo ir Vokietijoje. (...) Jų politikams irgi reikia rinkėjams paaiškinti, kur jie savo pinigus skiria. (...) Todėl labai svarbu, kad mes kaip valstybė nepasėtume abejonių ir jomis netrukdytume jų pačių politikams komunikuoti su savo rinkėjais.“

Neutrali valstybė

Kandidatas į prezidentus diskusijoje ne kartą paminėjo tai, kad Lietuva turėtų laikytis atsargios užsienio politikos, ypač, kai kalbama apie regioniniu ir globaliu mastu jautrius rinkimus. A. Veryga nesutinka, kad Lietuva turėjo išreikšti vienokį ar kitokį palaikymą prieš rinkimus tiek Lenkijos atžvilgiu, tiek prieš artėjančius JAV rinkimus. (...) Mes kaip valstybė turim galvoti, kas bus po to“, – aiškino politikas.

„Turbūt tą nuotaiką visi gerai jautėte, kad Lenkijos rinkimų atveju mūsų nacionalinis transliuotojas ir kiti viešojoje erdvėje išreiškė labai daug palaikymo rinkimus laimėjusiai jėgai. (...) Ar tai nuvilnijo iki Lenkijos? Manau, kad kažkiek nuvilnijo. Bet kas būtų, jeigu būtų laimėjusi iki tol valdžioje buvusi („Teisės ir teisingumo“ – IQ past.) partija? Ar tai mums padėtų kurti geresnius santykius, ar ne? Tai tas pavyzdys dabar yra ir kai kurių politikų užsienio politikoje, kai sakoma, kad mes nuvažiuosime į Ameriką ir pasakysime, ką turi išsirinkti amerikiečiai. Suprask, yra vienas daugiau mažiau naudingas. Suprantu, kad Amerikos visuomenei (...) tai nieko nesako, bet iki ten dirbančių politikų ši žinia nukeliauja. Ir, tarkim, neišrinks to, kurį mes norime matyti, ar mums tai padės užsienio santykiuose?“ – samprotavo A. Veryga.

Kandidatas džiaugėsi nuoseklia Lietuvos gynybos politika. „Mes labai aiškiai deklaruojam savo įsipareigojimus NATO, buvom pirmieji, kurie skyrėm 2 proc. nuo BVP gynybai. (...) Turbūt (gynyba – IQ past.) yra vienintelė sritis, kur politinės partijos neturėtų nesutarimų“, – teigė A. Veryga.

Tačiau ir čia A. Veryga nestokoja kritikos – jo nuomone, dabartinė komunikacija, kai pranešama apie grėsmę, bet nenurodoma, kaip turėtų elgtis visuomenė, yra netinkama. „Ką reiškia pasakyti, kad kažkas tuoj įvyks, bet nepasakyti, ką aš, kaip pilietis, su šia informacija turėčiau daryti? Panika yra pati baisiausia reakcija, kokia gali būti. Ji, mano supratimu, naudinga mūsų priešams – tam pačiam, kuris yra Rytuose“, – teigė A. Veryga.

Kandidatas taip pat nesutiko ir su sklindančiomis kalbomis dėl šauktinių tarnybos laiko trumpinimo. Jo nuomone, būtų neteisinga į tarnybą pašaukto žmogaus iki galo neišmokyti visko, ką šis turėtų gebėtų daryti kilus grėsmei.

„Prezidentas turi tiek galios, kiek jos pasiima“

A. Veryga neslepia, kad jo prezidentinę kampaniją ir poziciją formuoja Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, kuri politiką iškėlė kaip kandidatą į prezidentus. Tačiau A. Veryga oponuoja nusistovėjusiam rinkėjų simpatizavimui nepartiniams kandidatams ir teigė, kad Lietuvos rinkėjai pyksta, kai prezidentas neturi pakankamai galių vykdyti savo įsipareigojimus.

2024 02 13 13:44
Spausdinti