Josvydas Elinskas/ELTADemokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ iškeltas kandidatas Giedrimas Jeglinskas pasisako už gynybos išlaidų didinimą, baltarusių klausimą vadina nacionalinio saugumo iššūkiu, o atstovauti Europos Vadovų Taryboje (EVT) siųstų šalies premjerą.
„Neabejoju, kad turime kalbėti ir apie 4 proc., nes pradedame nuo kalbų ir galiausiai turime prieiti prie konkretaus finansavimo“, – diskusijoje Rytų Europos studijų centre kalbėjo G. Jeglinskas.
Ko dar galime tikėtis iš šio kandidato?
Lietuva – saugiausia vieta Žemėje
„Kaip kandidatas turiu labai aiškią viziją, kad svarbiausias dalykas, ką reikia užtikrinti, – saugi Lietuva. Saugūs nuo išorinių grėsmių, vieningi viduje“, – teigė kandidatas ir aiškino, kad Lietuvos saugumo politika priklauso nuo gebėjimo atgrasyti potencialų priešą.
„Ukrainoje atgrasymas nesuveikė. Vyksta karas. (...) Ukraina yra didelė teritorija. Baltijos šalys kitokios, atgrasymas turi suveikti“, – kalbėjo G. Jeglinskas.
Kad gynybos planai nebūtų tik popieriniai, sąjungininkų dėmuo yra labai svarbus.
Vienas būdų – didinti gynybos finansavimą iki 4 proc. BVP. Antrasis – stipresnė sąveika su sąjungininkais.
Pasak G. Jeglinsko, Lietuva turės vokiečių brigadą, o ir dabar veikia JAV tankų batalionas.
„Kad gynybos planai nebūtų tik popieriniai, sąjungininkų dėmuo yra labai svarbus“, – tvirtino G. Jeglinskas. Anot jo, jų reikia „čia, dabar, daugiau ir greičiau“.
Papildomai kandidatas pabrėžia ir stiprios visuomenės svarbą, tačiau teigė, kad aiškių atsakymų, kaip sukurti tokią visuomenę, nėra: „Tą turime daryti per įvairias institucijas, svarbus šaulių stiprinimas. Aš esu už šaulių organizacijos dar didesnį stiprinimą, dar didesnį jaunųjų šaulių įgalinimą, manau, jų turėtų būti visuose miestuose, miesteliuose ir visose mokyklose. Kad mes ne tik patriotinį, bet ir tą praktinį, karinį, saugumo lavinimą pradėtume nuo ankstyvų dienų“, – aiškino kandidatas.
Kalbėdamas apie šaukimą, G. Jeglinskas teigė, kad šaukimas turi būti vykdomas pagal personalo poreikį ir kariuomenės galimybes.
„Mes turime 25 tūkst. jaunuolių, baigiančių vidurinę mokyklą kasmet. Tai dalis jų gali eiti šauktiniais, taip būtų didinamos mūsų karinės pajėgos, sukuriama divizija. Šauktinių reikia dar daugiau, bet visi kiti gali atlikti kitokią tarnybą ir prisidėti prie visuomenės stiprinimo“, – tikino kandidatas.
„Tikslas – kad atėjęs jaunuolis po metų išeina labiau pasitikinčiu piliečiu“, – sakė G. Jeglinskas.
Foto galerija.: new_000321491_0
Pragmatinė užsienio politika ir nebaisi D. Trumpo retorika
Pasak kandidato, užsienio politika turi būti grindžiama nacionaliniais interesais, o Taivano atstovybės klausimą vadino nesusipratimu.
„Turime prieiti prie profesionalios užsienio politikos. Pagrindinis dėmuo NATO, JAV, kurios yra vienintelės strateginės partnerės, regioninės partnerės – Vokietija Lenkija“, – sakė G. Jeglinskas.
„Užtenka jau to mėgėjiškumo, romantizmo galbūt. Turime prieiti prie tikrosios, profesionalios užsienio politikos, kuri gina Lietuvos nacionalinius interesus“, – sakė kandidatas.
Anot jo, ekonominė krašto analizė rodo, kad Lietuva laikydamasi savo principinės pozicijos prieš Kiniją negavo jokios naudos. Kaip teigė G. Jeglinskas, dėl to Lietuva liko viena, kai jos pavyzdžiu nepasiekė niekas kitas.
„Tai buvo mūsų užsienio politikos pralaimėjimas, nesėkmė, avantiūra“, – tvirtino G. Jeglinskas.
Kalbėdamas apie JAV, G. Jeglinskas negalėjo atsieti dabartinės Donaldo Trumpo retorikos nuo to, kad šie metai JAV taip pat yra rinkimų metai. Būtent dėl to, anot kandidato, D. Trumpas ir laikosi tokios griežtos retorikos.
Jis prisiminė, kad per praėjusią D. Trumpo kadenciją dirbo krašto apsaugos viceministru.
„(Praeitos JAV prezidento kadencijos – IQ past.) pradžioje buvo labai aštri retorika – antiNATO, antieuropietiška, bet tai, kas įvyko ant Žemės, buvo kiti dalykai“, – sakė G. Jeglinskas dalindamasis prisiminimais apie praėjusią D. Trumpo kadenciją, kai pats ėjo krašto apsaugos viceministro pareigas.
Pasak jo, nepaisant aštrių pasižodžiavimų, bendradarbiavimas su JAV administracija tuo metu buvo labai geras.
„Buvo surinkta gerų „vanagų“, tikri žmonės, kurie suprato Rusijos grėsmę, su jais dirbti buvo labai prasminga. Nepaisant retorikos, buvo sukurta Europos atgrasymo iniciatyva, JAV tankų batalionas atėjo į Lietuvą būtent tuo metu. Retorika yra viena, bet veiksmai yra visai kas kita“, – pasakojo G. Jeglinskas.
Kartu jis pabrėžė, kad ir Europa turi investuoti į gynybą gerokai rimčiau, o kol tam ruošiamasi, JAV lieka pagrindinės partnerės.
„Būtent dėl to, būtent dėl grėsmės mūsų regione pirmas fokusas turėtų būti darbas su JAV vyriausybe. Ir čia, kai esame girdėję iš mūsų užsienio reikalų ministro, kuris sako, kad Trumpo išrinkimas būtų žalingas dalykas, – visiškai žalingas, mėgėjiškas teiginys. Kad ir koks prezidentas bus išrinktas JAV, aš su juo dirbsiu, nes tai yra privaloma. Tai yra Amerikos žmonių pasirinkimas“, – sakė jis.
*****susije*****
Gerieji rusai ir baltarusių imigracija
Paklausus, kaip kandidatas vertina Baltarusijos piliečius, apsigyvenusius Lietuvoje, jis atsakė, kad tai – nacionalinio saugumo iššūkis.
„Mūsų imigracinė politika be kvotų, be aiškių profesinių alokacijų, t. y. kokių profesijų mums reikia, neišspręsime tos problemos ir susikursime saugumo iššūkių“, – tvirtino G. Jeglinskas.
Jis teigė suvokiantis Lietuvos demografinius iššūkius, kurie lemia, kad Lietuva negali izoliuotis imigracijos klausimu, tačiau valstybė visgi neturėtų pamiršti nacionalinio saugumo.
Paklaustas, ar yra gerųjų rusų, G. Jeglinskas atsakė, kad Rusijos opozicija Lietuvoje yra naudinga, bet jie reikalauja papildomo stebėjimo norint įsitikinti, kad ji iš tiesų atstovauja opozicijos, o ne totalitarinių režimų interesams.
„Mūsų geografinė pozicija, mūsų žinojimas tiek Rusijos, Baltarusijos regiono, duoda šansą turėti tą opoziciją čia, ją stebėti. Nieko nėra blogo, kad jie čia, bet reikia elgtis pragmatiškai, žiūrint iš saugumo pusės“, – sakė kandidatas.
