Meniu
Prenumerata

šeštadienis, birželio 15 d.


PREZIDENTO RINKIMAI 2024
Kandidatė į prezidentus I. Šimonytė: į EVT siųstų premjerą, o taivaniečių atstovybės klaida nevadina
IQ
Julius Kalinskas/ELTA
Ingrida Šimonytė Rytų Europos studijų centro (RESC) diskusijoje.

Visą kadenciją išlaikiusi nuoseklią poziciją, kad Europos Vadovų Taryboje (EVT) valstybei turėtų atstovauti ministras pirmininkas, Ingrida Šimonytė šio principo neatsisako ir kandidatuodama į prezidentus, o kalbas apie konfliktuojančias Vyriausybę ir prezidentūrą vadina legendomis.

„Aš nežinau, iš kur yra ta legenda, kad kažkas su kažkuo pykstasi“, – antradienio vakarą Rytų Europos studijų centre (RESC) teigė I. Šimonytė.

Užsienio politika – Ukrainos klausimas

Kalbėdama apie užsienio politiką, I. Šimonytė teigė, kad šiandien atsieti užsienio politikos ir saugumo klausimų nebeįmanoma. Todėl pagrindinis užsienio politikos siekis yra „Ukrainos pergalė ir atsakomybė karo nusikaltėliams“. „Grėsmės nebėra tame lygyje, kuriame buvo dar prieš praėjusius rinkimus“, – aiškino ji.

Tačiau artėjant jubiliejiniam NATO viršūnių susitikimui Vašingtone, I. Šimonytė užsiminė nematanti prošvaisčių, kad Ukraina galėtų būti pakviesta į Aljansą. „Labai norėčiau tikėtis ambicijos, bet bijau, kad čia bus šventinis summitas, – kalbėjo I. Šimonytė, tačiau nemato galimybių, kad Lietuvos užsienio politikoje Ukrainos klausimo būtų mažiau: – Lietuva turi stengtis dėl to paties – kad pažadas, nuskambėjęs Vilniaus summite, kad Ukraina turi tapti NATO, nekabėtų.“

Pristatinėdama savo prezidentines vizijas, I. Šimonytė neaplenkė ir taivaniečių atstovybės klausimo. Šį sprendimą I. Šimonytė gynė ir, priešingai nei Vyriausybės kritikai, įtikinėjo, kad būtent toks pasirinktas kelias suteikė daugiau galimybių kuriant pragmatišką užsienio politiką.

Julius Kalinskas/ELTA
Linas Kojala ir Ingrida Šimonytė.

„Jeigu mes įvertinsim importo (iš Kinijos – IQ past.) apimtį 2019, 2020 m. ir 2023 m., tai importas padidėjo pusantro karto“, – skaičiais dalijosi I. Šimonytė ir pagrindė, kad taivaniečių atstovybės atidarymas nesukėlė didelės ekonominės žalos. Priešingai, I. Šimonytė įžvelgė ir pozityvių rezultatų, kurie leido diversifikuoti ekonomiką ir pagerinti verslo santykius su kitomis valstybėmis, pavyzdžiui, JAV ir Japonija: „Mūsų verslas įgavo galimybę turėti labai švarias tiekimo grandines. Ir tos švarios mūsų verslų tiekimo grandinės yra dalykas, kuris pats savaime yra vertė mums bendraujant su kitais partneriais, tarkime, JAV.“

„Labai ilgą laiką atidaroma niekur nebuvo jokių naujų atstovybių, – aiškino I. Šimonytė. – Buvo siekiama, kad nebūtų atidaroma naujų atstovybių, <...> nes jų nereikia. Manau, kad tokia buvo Pekino nuostata. <...> Manau, kad pats atstovybės atidarymo faktas buvo nesutarimų trigeris.“

EVT – vieta premjerui

Klausimas, dėl kurio valdantieji su prezidentu nesutaria nuo pat šios Vyriausybės darbo pradžios, – kas turėtų Lietuvai atstovauti EVT, I. Šimonytės neaplenkia dar ir šiandien.

Politikė teigė ir toliau besilaikanti požiūrio, kad tai turėtų daryti premjeras. „Visuose klausimynuose, kuriuos gavau, atsakiau, kad atstovauti turi tik premjeras“, – atsakė I. Šimonytė ir pridūrė, kad atstovavimą būtų galima derinti pagal EVT posėdžių darbotvarkes, bet vis dėlto optimaliu pasirinkimu I. Šimonytė įvardijo valstybės ministrą pirmininką.

2024 04 23 18:45
Spausdinti