Daugiau nei 3 mln. Jungtinėje Karalystėje (JK) gyvenančių ES piliečių gali nukentėti dėl pasikeisiančio statuso, bet prieš tai – ir dėl smunkančios britų ekonomikos.
Lietuviai su kitais JK gyvenančiais imigrantais tapo agresyvios referendumo kampanijos diskusijų objektu, o vos paskelbus balsavimo rezultatus keliose šalies vietovėse pasipylė išpuoliai prieš atvykėlius iš kitų ES narių. Auganti ksenofobija yra vienas negatyviausių referendumo padarinių, tačiau ne mažiau skaudus gali būti britų ūkio nuosmukis.
Pasak banko „Sumitomo Mitsui“ aviacijos ir laivybos naujųjų finansinių produktų grupės vadovo Lino Čiapo, „Brexit“ gali neigiamai paveikti investicijas vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu – nemažai prieš „Brexit“ numatytų finansinių transakcijų buvo sustabdytos sužinojus referendumo baigtį. Dalis investuotojų, kurie norėjo įsigyti bendrovių ar steigti padalinius JK, persigalvojo. Iki šiol tai buvo viena patraukliausių šalių investuotojams būtent dėl prieigos prie ES rinkų, tad išstodami britai suduotų rimtą smūgį ilgalaikiams investicijų planams.
Apie 44 proc. ES imigrantų įgiję aukštąjį išsilavinimą, palyginti su 23 proc. britų.
Lietuvių komercijos rūmų Londone prezidentas Egonas Jakimavičius pripažino, kad referendumo rezultatai nustebino visus, tačiau artimiausius dvejus metus laisvas judėjimas neturėtų būti ribojamas. „Brexit“ neabejotinai turės įtakos finansiniams ir prekybos ryšiams. Pasak E. Jakimavičiaus, bankų sektoriuje dirbantys lietuviai ir eksportu arba importu užsiimantys verslininkai labai sunerimę dėl susiklosčiusios padėties, ypač dėl smukusios svaro sterlingų vertės.
Diskusijose prieš referendumą itin daug dėmesio sulaukė JK gyvenantys lenkai, rumunai ir lietuviai, tačiau emocijos užgožė mažai žinomus faktus apie atvykėlių padėtį ir indėlį. Iš kitų ES valstybių atkeliavę žmonės sudaro 35 proc. visų JK imigrantų. Nuo 1995 iki 2015 m. imigrantų iš Bendrijos šalių skaičius padidėjo nuo 0,9 mln. iki 3,3 mln. Jie dabar sudaro maždaug 3,8 proc. visų JK gyventojų. Iš jų apie 2,5 mln. yra 16–64 metų, 2 mln. dirba. Iš visų ES imigrantų didžiausią proporciją 2015 m. sudarė lenkai (29 proc.), lietuvių buvo 6 proc., arba 198 tūkst. (skaičiai preliminarūs, nes tikslių duomenų surinkti neįmanoma).
Pabrėžtina, kad atvykėliai iš ES šalių yra geriau išsilavinę, labiau linkę dirbti ir rečiau prašo pašalpų nei JK gimę piliečiai. Apie 44 proc. ES imigrantų įgiję aukštąjį išsilavinimą, palyginti su 23 proc. britų. Vykdant kampaniją buvo manipuliuojama, esą rytinių Bendrijos šalių piliečiai atima darbo vietas iš britų ir siurbia biudžeto lėšas, tačiau tyrimai paneigia šį mitą: atvykėliai sumoka kur kas daugiau mokesčių, nei patys gauna iš valstybės. Vartodami jie prisideda prie naujų darbo vietų kūrimo ir taip didina šalies BVP. Svetimšaliai, nepelnytai kaltinami didinantys nusikalstamumą, nedaro neigiamo poveikio švietimo ar sveikatos apsaugos sektoriui.
Papildomi rūpesčiai
Lietuvos ambasadorė JK Asta Skaisgirytė žurnalui IQ pasakojo, kad dauguma šioje šalyje gyvenančių lietuvių nusivylę referendumo rezultatais. Žmones slegia nežinia, kaip juos paveiks „Brexit“, bet tai paaiškės dar negreitai vyksiančiose ES ir JK derybose dėl išstojimo sąlygų.
A. Skaisgirytės teigimu, sustiprėjus Lietuvos ekonomikai ir palankiai susiklosčius aplinkybėms, dalis lietuvių būtų linkę grįžti į tėvynę. O norintys gauti JK pilietybę gali susidurti su sunkumais, nes siekiant ją įgyti būtina tenkinti specifinius reikalavimus: gyventi šalyje tam tikrą laiką, būti susituokus su JK piliečiu ir pan.
Tai, kad „Brexit“ liks labai nusivylę šalyje įsitvirtinę rytų europiečiai, prognozuoja ir kitas IQ pašnekovas, Sasekso universiteto geografijos profesorius Russellas Kingas, tyrinėjantis Rytų Europos migracijos į JK tendencijas. Jo tyrimai rodo, kad atvykėliai nusivylę dabartine padėtimi, nes jų balsas debatuose visiškai ignoruojamas. Dėmesio centre atsidūrusiems imigrantams nebuvo sudarytos sąlygos dalyvauti viešose diskusijose.
Anot R. Kingo, JK gyvenantys Rytų Europos piliečiai jau kurį laiką praktikuoja tai, ką tyrėjas vadina „priklausymo taktikomis“. Tai būdai parodyti britams, kad imigrantai yra lojalūs ir darbštūs, kad svariai prisideda prie šalies ekonomikos augimo. Atvykėliai ne tik stengiasi gauti JK pilietybę ar bent jau leidimą nuolat gyventi, bet ir parodyti, kad nėra nei veltėdžiai, nei nusikaltėliai, kad dirba legaliai ir našiai. Kai kurie R. Kingo apklausti svetimšaliai lojalumą ir integracijos lygį nori parodyti taip smarkiai, kad dalis net patys pasisakė už JK išstojimą iš ES, taip bandydami pademonstruoti, jog į šalį neatvyko tik dėl dosnių pašalpų. Iš čia ir migrantų frustracija matant, kad jų nuostatos visiškai ignoruotos viešose diskusijose dėl referendumo.
Panikuoti neverta
IQ kalbintas Londono Sičio lietuvių klubo prezidentas Marius Raugalas abejoja, ar balsavimo rezultatai smarkiai paveiks JK gyvenančių tautiečių sprendimą grįžti į tėvynę: „Referendumo padariniai dar neaiškūs, tad daugelis lauks, kaip konkrečiai tai pakeis imigracijos politiką. Kol galima čia gyventi ir dirbti, manau, dauguma tai ir darys – apsisprendimą grįžti nulemia daugybė veiksnių. Juk ir Norvegija nėra ES narė, bet tai netrukdo dideliam skaičiui mūsų tautiečių ten gyventi ir dirbti.“
M. Raugalas pripažįsta, kad ilgainiui gali atsirasti papildomų kliūčių šalyje įsidarbinti naujai atvykstantiems ES piliečiams, tačiau jis įsitikinęs, kad jau įsitvirtinusių svetimšalių niekas lauk nevarys, nes be jų indėlio griūtų JK ekonomika. Su tuo sutinka ir R. Kingas – jis pabrėžia, kad imigrantai reikalingi visose srityse: ir paprastuose darbuose, ir aukštos kvalifikacijos sektoriuose. Sasekso universiteto profesorius taip pat akcentuoja, kad dauguma su išaugusiais ekonominiais sunkumais susidūrusių atvykėlių greičiausiai nuspręs persikelti į kitas Europos valstybes, tokias kaip Vokietija arba Norvegija, o ne grįžti į skurdesnes tėvynes Rytų Europoje.
Kalbant apie galimus ateities scenarijus, reikia pabrėžti, kad, JK nusprendus įvesti plačiai aptariamą taškų sistemą, naujiems imigrantams gali būti sunkiau, nes pagal tokią tvarką valstybė atsirinktų tik kvalifikuotus, darbo rinkos poreikius atitinkančius atvykėlius. Tai gerokai apribotų jų skaičių. Taip pat kalbama, kad po „Brexit“ į JK atkeliavę žmonės uždirbs mažiau nei į darbo rinką įsilieję iki šio sprendimo. Tokie procesai skausmingiausiai paveiks jaunus asmenis.
Pasak M. Raugalo, su „Brexit“ susijęs nerimas gali paskatinti dalį JK lietuvių keisti pilietybę, tačiau dauguma supranta, kad tai kol kas nebūtina – šalyje išbuvę penkerius metus ES piliečiai pagal šiuo metu galiojančius įstatymus gali gauti leidimą nuolat gyventi. To pakanka legaliai įsikurti ir dirbti JK. Pastaruoju metu lietuviai ir kiti migrantai suskubo pildyti paraiškas gauti tokį leidimą.
Dviguba pilietybė
Leidimas nuolat gyventi nesuteikia teisės balsuoti svarbiausiais politiniais klausimais, tokiais kaip ką tik įvykęs referendumas, tad pilietiškai aktyvūs atvykėliai neabejotinai bus suinteresuoti dvigubos pilietybės įstatymo priėmimu. Anot ambasadorės A. Skaisgirytės, diskusijos dėl dvigubos pilietybės vyksta jau kurį laiką, „Brexit“ jas greičiausiai dar labiau suintensyvins. M. Raugalas įsitikinęs, kad toks įstatymas būtų puikus, siekiant neprarasti šių tautiečių, jie turėtų galimybę naudotis dviejų pilietybių teikiamais pranašumais. Pašnekovo teigimu, ateityje tai padidintų į Lietuvą grįžtančių išsilavinusių, tarptautinės patirties įgijusių profesionalų skaičių.
Ypač entuziastingai apie dvigubos pilietybės svarbą kalba JK Lietuvių jaunimo sąjungos prezidentė Laura Hanning-Scarborough. Pasak jos, šio įstatymo priėmimas labiausiai rūpi jauniems žmonėms, kurie ilgainiui planuoja grįžti į gimtinę, tačiau vidutinėje perspektyvoje neturi piliečio teisių, kurias galima įgyti JK praleidus penkerius metus. Kaip ir M. Raugalas, L. Hanning-Scarborough akcentuoja politinių teisių svarbą: „Jie negali balsuoti šalies parlamento rinkimuose, tad ir spręsti, kaip atrodys mokesčių, švietimo, socialinės apsaugos, darbo santykių reguliavimas nacionaliniu mastu.“ IQ kalbinta pašnekovė įsitikinusi, kad būtina sistemiškai peržvelgti JK gyvenančių lietuvių teisinį ir politinį santykį su tėvyne, taip pat užtikrinti efektyvią užsieniečių, pasirinkusių Lietuvą kaip savo namus, integraciją. Į Lietuvą grįžtančios mišrios šeimos susiduria su tomis pačiomis problemomis kaip ir lietuviai, be dvigubos pilietybės gyvenantys JK.
