Meniu
Prenumerata

pirmadienis, gegužės 23 d.


ATSAKAS RUSIJOS AGRESIJAI
Karas laimimas ne grėsmingais žodžiais, o veiksmais
Evaldas Labanauskas
Scanpix

„Vladimiras Putinas sulaužė visas iki šiol egzistavusias taisykles, todėl mums reikia permąstyti savo gynybos principus ir tai, kaip tą saugumą užtikrinti. Retorika – viskas gerai, bet realus dėmesys turėtų būtį kariniams gynybos veiksmams“, – IQ interviu teigė Nerijus Maliukevičius, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas ir mokslo darbuotojas.

– Viename savo komentare esate minėjęs, kad NATO turi permąstyti gynybos principus. Ką turite omenyje?

– Man atrodo, kad pagrindinis iššūkis dabar tas, jog lyg ir žinojome, kad V. Putino Rusija laužo tradicines taisykles ir tarptautinių santykių principus, bet tai, ką mes matome Ukrainoje, tai net tradicinis atgrasymas, ką bandė Vakarai ir JAV deklaruoti visų tų grėsmingų sankcijų pavidalu, nebeveikia. Net ir karinis atgrasymas nuo Rusijos karinių veiksmų, panašu, yra nepakankamas faktorius V. Putinui priimant tam tikrus karinės agresijos sprendimus. Tai reiškia, kad turi keistis NATO požiūris į mūsų viso rytinio flango saugumą, t. y. ne kažkokie parodomieji, simboliniai pajėgumai, daliniai, bet turi būti tie pajėgumai, kurie užtikrina efektyvią gynybą nuo Rusijos veiksmų.

Nesu karinis ekspertas, bet toks faktas, kad rusiškas dronas su sprogmeniu galėjo perskristi per kelias NATO šalis ir vienoje jų „nusibaigti“, yra iliustracija, kad tam tikros skylės, šiuo atveju oro gynybos sistemoje, egzistuoja.

Tad noriu pasakyti, kad neužtenka simbolinio parodomojo atgrasymo ir turi būti nuolatinis karių dislokavimas, efektyvi oro gynyba.

Tik pridursiu, kad ne tik NATO turi permąstyti pagrindinius principus. Mes patys Lietuvoje iš esmės turime permąstyti totalios gynybos principus pagal Ukrainos pamokas. Ten veikia ir realiai stabdo Rusijos pajėgas totalus pasipriešinimas, totali valia priešintis.

BNS Foto
Nerijus Maliukevičius.

– O NATO greitojo reagavimo pajėgų (RNF) aktyvavimo, irgi manytumėte, per mažai?

– Šiuo metu tai minimali būtinybė, bet ilguoju laikotarpiu nėra kažkokia panacėja nuo tokios Kremliaus politikos, kokią jis demonstruoja kariniais veiksmais. Tai minimali būtinybė, bet ne ilgalaikis faktorius, kuris užtikrins teritorijos šalia Rusijos ir Baltarusijos sienos efektyvią gynybą.

– Kaip vertinate JAV reakciją į Ukrainos karą?

– Kalbant apie mūsų saugumą, tai JAV retorika yra ypač kieta, bet retorika neapsiginsi nuo tankų ir karių. Retorika apie kiekvieną NATO teritorijos colį gražiai skamba. Bet politikai neturėtų vien tik švaistytis garsiomis frazėmis ir garsiais lūkesčiais, turiu omenyje ES diplomatijos vadovo Josepo Borrellio pasisakymą apie naikintuvus. Kai lūkesčiai yra atitrūkę nuo realių galimybių, tada atsiveria didžiulės problemos. Svarbiausias iššūkis – karinio saugumo veiksmais užtikrinti to kiekvieno colio gynybą.

V. Putinas sulaužė visas iki šiol egzistavusias taisykles, todėl mums reikia permąstyti savo gynybos principus ir kaip tą saugumą užtikrinti. Retorika – viskas gerai, bet realus dėmesys turėtų būti kariniams gynybos veiksmams.

– Kaip ES galėtų prisidėti prie Baltijos šalių ir viso rytinio flango gynybos?

– Mes kartais permetame tą klausimą viršnacionaliniams veikėjams: ką turi NATO padaryti? Ką turi ES padaryti? Aš dar kartą pasikartosiu, mes turime klausti taip: ką mes Lietuvoje turime padaryti, kad totali gynyba veiktų? Tada kaip mūsų partneriai sustiprintų tuos pajėgumus?

O dėl ES manau, kad esminis žingsnis, kurį gali padaryti valstybės narės, – permąstyti požiūrį į savo gynybą, gynybos finansavimą jau dabar. Tai jau parodė Vokietija. Toks ir būtų esminis lūžis. ES yra finansinis gigantas ir turi nukreipti savo finansinius pajėgumus gynybai stiprinti, kad ir kaip tai skamba banaliai.

2022 03 28 06:31
Spausdinti