BNS FotoEuropos Komisija atmetė Lietuvos komercinės žiniasklaidos skundą Europos Komisijai dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) finansavimo tvarkos. Dabar byla atsidūrė ES Teisingumo Teisme.
Dar 2020 m. birželį naujienų portalus Delfi.lt, 15min.lt ir Lrytas.lt vienijanti Interneto žiniasklaidos asociacija ir bendrovė „All Media Lithuania“, valdanti TV3 televiziją, kreipėsi į Europos Komisiją. Pasak jų, LRT skiriamas finansavimas pažeidžia ES teisę, nes nėra suderintas su Europos Komisija kaip valstybės pagalba.
„Dabartinis Seimo skiriamas finansavimas Lietuvos radijui ir televizijai neatitinka griežtų Europos Komisijos nustatytų reikalavimų valstybės pagalbai, todėl buvo išsiųstas skundas, kuriuo siekiama aiškumo, bendrų visiems priimtinų taisyklių ir sąžiningos konkurencijos ir taip siauroje ir seklioje Lietuvos rinkoje“, – teigė tuometinis Interneto žiniasklaidos asociacijos vadovas Arnas Marcinkus.
Ieškovams atstovavęs advokatas Karolis Kačerauskas tuomet vykusioje spaudos konferencijoje tvirtino, kad Eurokomisijai skundžiama „nuo 2015 m. neteisėtos valstybės pagalbos suma sudaro 227 mln. eurų, kurią pagal galiojančias valstybės pagalbos taisykles LRT turėtų grąžinti į valstybės biudžetą“.
„Komisija nusprendė atmesti skundą“, – IQ pareiškė ji.
LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė savo ruožtu teigė, kad komercinės žiniasklaidos atstovų skundo Europos Komisijai tikslas yra sumažinti LRT finansavimą bei riboti portalą, nors šis konkurencijos dėl pajamų komercinei žiniasklaidai nesudaro.
Praėjusią savaitę IQ sulaukė atsakymo iš Europos Komisijos dėl šios bylos. Pasak Komisijos atstovės spaudai, skundas įvertintas pagal standartines procedūras.
„Komisija nusprendė atmesti skundą“, – IQ pareiškė ji.
Vis dėlto Komisijos atstovė pridūrė, kad „2022 m. vasario mėnesį skundo pateikėjas dėl šio atmetimo pateikė ieškinį Bendrajame Teisme dėl šio tyrimo. Kaip visada, nekomentuojame bylų, dėl kurių vyksta teismo procesas, ir negalime prognozuoti jų nagrinėjimo laiko“.
„Europos Komisijos sprendimas nepradėti nagrinėti Lietuvos žiniasklaidos skundo dėl Lietuvos nacionalinio transliuotojo finansavimo iš valstybės biudžeto nereiškia to, kad Interneto žiniasklaidos asociaciją vienijantys naujienų portalai ir TV atsisako savo planų ir nustos ieškoti teisybės, – IQ komentavo dabartinė Interneto žiniasklaidos asociacijos pirmininkė Lina Bušinskaitė. – Priešingai, asociacijai priklausantys didžiausi šalies naujienų portalai, atstovaujami profesionalių teisininkų, dar šių metų pradžioje kreipėsi į ES Bendrąjį Teismą skųsdami Eurokomisijos sprendimą nepradėti tyrimo dėl Lietuvos interneto žiniasklaidos kreipimosi.“
Pasak jos, skundas yra priimtas, pradėtas nagrinėjamas, kurio metu tiek Europos Komisija, tiek Lietuvos interneto žiniasklaida turi pateikti savo argumentus. L. Bušinskaitė taip pat teigė, kad asociacija neplanuoja atsisakyti savo tikslų, „nes tai būtų socialiai neteisinga žiniasklaidos rinkos atžvilgiu“.
Vis labiau mažėja takoskyra tarp nacionalinio transliuotojo ir privataus žiniasklaidos verslo, vis labiau tolstama nuo specialiosios LRT misijos ir vis labiau LRT savo veikla primena privatų verslą.
„Visuomenė turi suprasti, kad stumdamas privačią žiniasklaidą iš rinkos visuomeninis transliuotojas monopolizuoja žiniasklaidą ir naikina nuomonių pliuralizmą. (...) Jau yra susidariusi grėsminga situacija – balansuojame ties riba, kai mūsų šalyje gali nebelikti nacionalinio transliuotojo, nes vis labiau mažėja takoskyra tarp nacionalinio transliuotojo ir privataus žiniasklaidos verslo, vis labiau tolstama nuo specialiosios LRT misijos ir vis labiau LRT savo veikla primena privatų verslą“, – teigė Interneto žiniasklaidos asociacijos pirmininkė bei pridūrė, kad ES teismo sprendimo gali reikėti laukti ir metus.
